VDA doc. dr. Rūta Būtėnaitė
„Nieko naujo, viskas nauja“ – ateinančių metų interjero tekstilės tendencijų moto tarsi lengvai ironizuoja kasmetį gyvenimo būdo produktų pramonės užduodamą intriguojantį klausimą „Kas nauja šiame sezone?“ Atsakymų visuomet laukdavome kiekvienų metų sausio pradžioje tarptautinėje didžiausioje namų tekstilės parodoje Heimtextil (Frankfurtas prie Maino), tačiau pandemija pakoregavo ir būsimo renginio datą – 2021 m. gegužės 4–7 d.
Nauja – ne tik dabartinė COVID-19 pandemija – tam tikras naujo savęs suvokimo laikas, kai tiek vartotojai, tiek pramonė ima keisti esamas sistemas ir darbo būdus, labai abejodami būtinomis naujumo ir tam tikros kultūrinės erozijas sąvokomis, kurios buvo pagrindiniai tekstilės dizaino produktų varikliai nuo XX a., kai apsipirkimas tapo ne būtinybe, o malonumu, kai vartojimo produktai daugiau nebebuvo gaminami taip, kad tarnautų visą gyvenimą. Krizės – visada naujovių variklis. Tekstilės pramonėje skaitmeninimas ir tvarumas šiuo metu aktualiausios temos.
Ankstesniais metais buvo pristatomos penkios tradicinės tendencijos, paprastai besiremiančios labiau estetiniais principais, o šiemet matome keturias, atliepiančias labiau įtempto laikotarpio gyvenimo būdo filosofiją ir permąstomas pramonės problemas. Neatsitiktinai – atsinaujinusi tendencijų planavimo ekspertų komanda (Trend Council nariai Anja Bisgaard Gaede iš „Spott Trends & Business“, Anne Marie Commandeur iš „Stijlinstituut Amsterdam“ kartu su Kate Franklin ir Caroline Till iš „FranklinTill“) atneša savų pokyčių. (Pirmą kartą Heimtextil istorijoje visas tendencijų vizualizacijas kūrė „Spott Trends & Business“ (Danija), fotografas Andreas Houmannas.) Nebeišvysime jokio virtualių erdvių, kosminio ar technikos naujovių futurizmo su žaižaruojančiais paviršiais ir akis geliančiomis ryškiomis spalvomis, nei aliuzijų į bet kurį istorinį stilių ar kelis sezonus vyravusio art deco prabangos apraiškų. Po 2020 m. premjeros Ateities medžiagų biblioteka (Future Material Library) 2021 m. grįš į Heimtextil su nauja kolekcija, iškeliančia eksperimentinius metodus, naujoviškas medžiagas ir revoliucingas idėjas, naujo gamybos modelio projektus.
Repurpose
Pakartotinis panaudojimas nėra išnykstanti tendencija. Tiksliau, tai metodas, kurio tikslas – pakeisti tekstilės dizaino kūrimo ir (ar) vystymo naratyvą tekstilės pramonėje, pereinant nuo naujų tekstilės gaminių kūrimo prie jau esamų kuravimo, reapropriavimo, suteikiant naujus estetinius ir funkcinius išraiškos būdus ir paskirtis, branginant tai, kas jau pagaminta. Tradicinis dizaino procesas prasideda nuo idėjos, o Repurpose – nuo svarstymo, ką galima pagaminti iš jau esamų tekstilės produktų.
Repurpose tendencija kupina sentimentų anksčiau numylėtai tekstilei: dominuoja floristiniai bei languoti retro tekstilės motyvai ir spalvų deriniai, naudoti tekstilės daiktai, mezginiai, nėriniai, kampais surištos paveldėtos skarelės transformuojamos į pagalvėlių užvalkalus, o dekoruota nėriniais lovos patalynė jautriai atgimsta kaip brangi, kupina atminimų, sakrali balta staltiesė.
Rewild
Rewild tendencija primena miesto ir postmoderniojo pasaulio gyventojų iš esmės prarastą ryšį su supančia ekosistema ir skatina sugrįžti į pirmapradę natūralią laukinę būseną, bandant iš naujo suprasti tikrąją autentišką gamtos išmintį, tiesa, šiuolaikiniame kontekste. Pristatomi tvarūs sprendimai, atsinaujinantys ištekliai, skatinama iš naujo atrasti gamtos turtus ir pritaikyti juos šiandienos kontekste.
Rewild vaizdinėse ir medžiagiškose tekstilinėse išraiškose daugiausia dėmesio skiriama tokioms temoms ir kryptims kaip gamtos laboratorija, vietinių išteklių paieška, tikrumo kupinam laukiniam gyvenimo būdui. Be abejonės, iš naujo atrastos tekstilės ištakos, tarytum natūralaus marginimo ar visai nedažytų audinių atspalviai, tarsi rankomis apdirbti gruboki pluoštai, nepaliesti „šiuolaikinių tekstilės gamybos būdų“ audiniai ir apdaila „be apdailos“.
Reinforce
Reinforce tendencija siekia mus sustiprinti, skatina pereiti nuo trumpalaikių prie ilgaamžių dalykų, ką atspindi tiek vizualinė tekstilės forma, tiek medžiagų sudėties ilgaamžiškumas. Semdamasi įkvėpimo iš drąsaus minimalistinio Skandinavijos šalių dizaino, brutalizmo krypties architektūros, ji sujungia dizaino ilgaamžiškumą su funkcionalumu. Šis per ilgą laiką pasitvirtinęs požiūris papildomas sunkiomis, storomis, patvariomis ar net griozdiškai iš pirmo žvilgsnio atrodančiomis medžiagomis, sukuriančiomis vizualų atsparumą, padėsiantį mums atgauti jėgas ir tapti stipresniems.
Taupi minimalistinė, kiek monotoniška monochrominių spalvų skalė papildoma tik gelsvais atspalviais, 3D faktūrų derme bei nežymiais matinio ir švelniai blizgaus paviršiaus kontrastais, sušildoma žmogaus rankų prisilietimo pėdsakais.
Revive
Jaunatvišką aktyvizmą šiandienos perspektyvoje, požiūrį į savo daiktiškojo „šlamšto“ pasaulį ir elgesį su juo atspindinti Revive tendencija atgaivina kūrybiškumo tyrinėjimus – visas dėmesys skiriamas didesniam emociniam pasitenkinimui kūrybos procesu, o ne rezultatui, netaikomos jokios taisyklės senos dėvėtos tekstilės taisymui, apdailos procesams, pažinimui ir eksperimentavimui. Į procesą atsigręžianti Revive kryptis moko pajausti, apčiuopti, suvokti, išgyventi ir iš naujo jausti dermę su žmogiškais meistrystės įgūdžiais. Atgaivinama ir iškeliama nemateriali, neapčiuopiama tėkmės būsena, kuri atsiranda kūrybos procese, o ne sutelkiant dėmesį į galutinį rezultatą.
Kadaise namų ūkyje įprastas dėvėtos tekstilės taisymas, siuvimas, lopymas dabar laikomi kūrybos metodu, apimančiu šiuolaikinio adymo ir eksperimentavimo jungtį. Ši tendencija sujungia pačias įvairiausias rankų darbo tekstilės technologijas: audimą ant rėmo, nėrimą, mezgimą, aplikacijas, skiautinius, siuvinėjimus ir, žinoma, adymą. Taip demonstruojama tekstilės likučių, atliekų (to, kas yra po ranka) vertė kuriant naują, šiandienį estetinį vaizdą.
Daugiau nuotraukų:
Žurnalas „Centras“