Dekoratyviniai šviestuvai

Tekstilinis šviestuvas "ala safei"

     Dekoratyviniai šviestuvai – tai matomas šviesos šaltinis, kuris jau pats yra reikšmingas dekoro elementas interjere.

     Nuo seno žinomi sietynai („liustros“) ir sieninės bra, kurie kabodavo svetainėse ar valgomuosiuose. Reguliuojamo aukščio jie tarnavo ir šokių ar pokylių apšvietimui, ir intymesnių pokalbių ir pietų metu. Šie šviestuvai buvo pritaikyti žvakėms, tad iki šiol klasikinio šviestuvo forma – žvakidės.

      Tobulėjant technologijoms, dizaineriai taip pat nesnaudė ir  sukūrė begalinę įvairiausių, įmantriausių šviestuvų kolekcijų. Tačiau ne visus šviestuvus galime vadinti dekoratyviniais, nes dizaineriai mėgsta minimalistinį funkcinį apšvietimą naudoti kaip dekoratyvaus pakaitalą.

Keli įdomūs faktai apie lemputę:

1969 metais Egipte buvo rasti bareljefai su stiklinėse kolbose esančiais raizginiais. Kai kurie mokslininkai tikina, kad tai kaitrinių lempų atvaizdai.

Apie ypač ryškų šviesos šaltinį prie deivės Heros galvos Herapolio mieste mini graikų satyrikas Lukianas.

Rusų mokslininkas Lodiginas 1874 metais užpatentavo pirmąją lemputę, kurios darbo laikas buvo 30 min.

Amerikietis Th. A. Edisonas patobulinęs konstrukciją užpatentavo savo modelį 1879 metais, nurodydamas patente savo pirmtako išradimo patobulinimą.

 


"Ossy"
 - gam. "Fambuena"

Apšvietimas
 interjere

"Onda Mini" gam. "Luxit"

Galima išskirti kelis dekoratyvaus apšvietimo principus ir taisykles:

  •   Šviesa sklinda pro stiklą, kuris laužydamas spindulius sukuria dekoratyvinius, spalvotus šešėlius. Šiam efektui pasiekti naudojami arba briaunuoti stiklai arba tiesiog spalvoti. Briaunuotas stiklas („Swarovski“, „Bohemia“ ir kt.) laužydama spindulį skaido jį į visas vaivorykštės spalvas ir sukuria žėrėjimo įspūdį.. Šviesa tik dar labiau paryškina spalvoto stiklo (Venecijos, „Tiffany“ ir kt.), iš kurio būna pagaminti šviestuvų gaubtai, grožį.
  •   Norint sukurti intymų apšvietimą ar suteikti kambariui jaukumo, galima pasirinkti tekstilinius, popierinius ar odinius gaubtus. Jų pagalba šviesa išsklaidoma po patalpą minkštai, o po juo esantis plotas apšviečiamas pakankamai ryškiai.
  •   Šviesa kimba už šalia esančios detalės. Kuo arčiau detalė – tuo labiau apšviesta, kuo toliau – tuo silpniau. Tokiu būdu išgaunamas „šviesos rūke“ efektas. Jeigu šviestuvas turi keletą šviesos šaltinių – netolygus apšvietimas suteikia pačiam šviestuvui gyvumo įspūdį. Medžiagos šioms detalėms naudojamos įvairiausios – nuo metalo iki tekstilės. Viską, ką galima suraizgyti - tinka.
  •   Spalvota šviesa – tai naujas dekoratyvaus apšvietimo principas, kuris taikomas naudojant LED technologijas. Šviesos diodai lengvai keičia spalvą, o šalia tokios šviesos baldų lentynos, gėlė, sienos fragmentas – viskas gali švytėti keistomis spalvomis.
  •   Industrinis apšvietimas kaip dekoratyvus naudojamas nuo XX amžiaus pradžios. Jį išpopuliarino Bauhauso mokyklos atstovai, kurie pirmenybę dizaine ir architektūroje teikė funkcijai. Daugelis šiuolaikiškų žmonių vertina šviestuvus, kurių forma griežta ir dominuoja metalas. Tokie šviestuvai-prožektoriai lengvai valdomi, todėl šviesą galima nukreipti norima kryptimi ir sukoncentruoti į konkretų tašką.

Kaip išsirinkti šviestuvą?

Klausimas, vertas milijono, bet bent kelis esminius patarimus duosime.

  • Atsižvelkite į savo namų interjero stilių. Įvertinkite, kokie raštai dominuoja tapetuose, užuolaidose, balduose ar aksesuaruose. Stenkitės „įtikti“ savo interjerui ir su šviestuvais.
  • Metalo detalių spalva turėtų derėti su kitomis interjere esančio metalo spalvomis. Jeigu durų rankenos ar baldų rankenėlės „auksinės“, tai ir šviestuve turėtų būti aukso spalvos elementų.
 
  • Atsižvelkite į funkciją, kurią turėtų atlikti jūsų šviestuvas. Jei norite apšviesti visą kambarį – rinkitės atvirą, šviesos „neuždarantį“ šviestuvą. Jei šviesą reikia koncentruoti – kryptinį šviestuvą. Jeigu norite intymumo – šviestuvus su gaubtu.
  • Svarbus šviestuvo dydis. Nedovanotina klaida mažoje erdvėje kabinti ištaigingą ir didelį šviestuvą.
 

     
  "Pasodoble" gam. "Fambuena"  
 

 

Autorius: Vytautas Gurevičius