Vieta: Helsinkis, Suomija
Projekto autoriai: Anttinen Oiva Architects, Stora Enso, Anttinen Oiva Architects, Franz
Fotografijos: Kalle Kouhia, Tuomas Uusheimo
Tekstas: Gintautės Kisieliūtės
Helsinkio pietinėje pakrantėje, ten, kur miesto siluetas susilieja su jūros horizontu, iškilo pastatas, žymintis naują medinės architektūros etapą Šiaurės Europoje. „Katajanokan Laituri“, suprojektuotas studijos Anttinen Oiva Architects, yra biurų ir viešbučio kompleksas, pirmasis naujas statinys buvusioje industrinėje Katajanokos krantinėje. Tai ne tik architektūrinis objektas – tai urbanistinis pareiškimas apie tvarumą, atvirumą miestui ir medžio, kaip šiuolaikiškos konstrukcinės medžiagos, galimybes.
Pastatas papildo vientisą, neoklasicistinį sostinės miestovaizdį ir kartu subtiliai išsiskiria savo architektūros kitoniškumu ir masteliu. Banguojanti fasado linija kuria dinamišką ritmą ir atkartoja margą, daugiasluoksnį urbanistinį pusiasalio kontekstą. Žvelgiant iš kitapus kranto, architektūrinis tūris atrodo solidus ir ramus, tačiau priartėjus atsiskleidžia jo plastika – vertikalus konstrukcijų raštas, švelniai suapvalinti kampai, ritmiškai pasikartojančios nišos.
Architektūrinė kompozicija grindžiama aiškia horizontalių sluoksnių struktūra: keturi antžeminiai aukštai, viešai prieinama žalia stogo terasa ir cokolinis aukštas, kuriame suprojektuota erdvi automobilių stovėjimo aikštelė.
Pirmasis aukštas įsitiklintas. Čia įrengtas bendras vestibiulis, restoranas, kavinė ir konferencijų erdvės, iš kurių atsiveria panoraminiai vaizdai. Statinys ne konkuruoja su aplinka, o ją pratęsia – krantinė tampa vieša, prieinama ir gyvybinga bendruomenės bei svečių lankoma vieta.
Viena ryškiausių architektūrinių ypatybių – dviguba fasado struktūra. Išorinis sluoksnis, sudarytas iš stiklo, aliuminio ir šviesiai pilko granito, veikia kaip apsauginė membrana nuo atšiauraus jūrinio klimato. Už jo – atvira medinė konstrukcija. Šis sprendimas ne tik techniškai pagrįstas, bet ir estetiškai iškalbingas. Stiklinis sluoksnis atspindi dangų, jūrą ir metų laikų kaitą, todėl statinio charakteris nuolat kinta – nuo šalto, melsvo atspalvio žiemą, iki auksinio spindesio saulėkaitoje. Granitas, naudojamas tiek fasado, tiek interjero apdailai, pabrėžia vientisumą ir estetinės švaros įspūdį.
Šio pastato išskirtinumas – masyvios medžio konstrukcijos. Karkasas sudarytas iš 7 600 m³ eglės masyvo ir 2 500 medinių elementų. Kolonų-sijų sistema bei fasado konstrukcijos pagamintos iš klijuotos faneros tašų (LVL), o standumą užtikrinančios sienos, liftų ir laiptinių šachtos, perdangos bei stogas – iš kryžmai sluoksniuotos medienos (CLT). Eglė ir uosis interjere senstant gražėja, o paviršiai tampa dar išraiškingesni. Šviesi medžio tekstūra kuria šiaurietišką, ramią atmosferą, o subtilūs tekstūrų skirtumai pabrėžia medžio, kaip gyvos medžiagos, įvairovę.
Interjere paliktos atviros struktūros. Vertikalios lamelės, ritmiškai išdėstytos per kelis aukštus, sukuria šiltą atmosferą. Centrinėje erdvėje atsiveria įspūdingas atriumas – šviesa krinta iš viršaus, slysta per švelniai išlenktas briaunas, pabrėždama konstrukcijos plastiškumą. Čia forma ir struktūra susilieja: lenkti, bangas primenantys elementai ne tik estetiški, bet ir akustiškai bei struktūriškai funkcionalūs. Ovalus registratūros baldas pirmame aukšte atkartoja pastato geometriją – švelnios, organiškos formos kontrastuoja su konstrukcijų detalėmis. Tai erdvė, kurioje mediena ne maskuojama, o išdidžiai demonstruojama.
Išorės erdvės įkvėptos šiaurinės gamtos. Vidiniame kieme suformuota beržų giraitė – lengva, šviesi, simboliškai atkartojanti Suomijos kraštovaizdį. Ant stogo įrengtos salyno pievas primenančios želdynų zonos. Viešai prieinama terasa tampa nauju miesto apžvalgos tašku, iš kurio atsiveria Helsinkio uostas ir istorinis centras.
„Katajanokan Laituri“ – tai daugiau nei administracinis pastatas ar viešbutis. Tai tvarios statybos laboratorija, rodanti, kaip pramoniniu būdu gaminami mediniai elementai gali būti pritaikyti ambicingiems architektūriniams objektams. Anttinen Oiva Architects šiuo projektu perteikė pasitikėjimą medžiu – kaip tvirta ir ilgaamže konstrukcija, estetiška ir funkcionalia medžiaga. Helsinkio jūrinėje panoramoje atsirado naujas akcentas: ramus, šiltas ir kartu inovatyvus.
