Nuotrauka Luko Juso
Lapkričio 14 d. 11 val. „RethinkersClub“ kviečia į ekskursiją po „Tech Zity Vilnius“ su trimis projektą kuriančiomis architektų komandomis – „A2SM“, „DO Architects“ ir „IXL Studio“. Tai išskirtinė proga dar prieš oficialų komplekso atidarymą kartu su projekto autoriais apžiūrėti rekonstruojamus buvusio „Lelijos“ siuvimo fabriko pastatus ir kiemus. Architektai susipažindins su sprendimais, kuriais siekiama išsaugoti fabriko istoriją ir architektūrą, pernaudoti medžiagas ir pritaikyti teritoriją naujoms veikloms.
Išsaugoti kuo daugiau fabriko paveldo buvo viena pradinių projekto iniciatoriaus Dariaus Žakaičio idėjų. „Tech Zity Vilnius“ išsiskiria šios užduoties mastu. 55 tūkst. kv. m kompleksas pristatomas kaip būsimas didžiausias Europoje technologijų ir kūrybinių industrijų miestelis.
Naujamiestis keičiasi, tačiau buvusių gamyklų pastatai tebėra svarbūs jo istorijos liudininkai. Jų išsaugojimas leidžia naujas veiklas įkurdinti neprarandant rajonui būdingos architektūros ir ankstesnio jo gyvenimo ženklų. „Lelijoje“ išlieka originalios konstrukcijos, medžiagos ir detalės.
Fabriko istorija taip pat perkeliama į naujus sprendimus: kiemų formas įkvepia drabužių lekalai ir lelijos žiedas, o juos jungiantys trosai primena siūlų gijas. Taip „Lelijos“ vardas ir siuvyklos praeitis išlieka net ir keičiantis komplekso pavadinimui bei paskirčiai.
Naujamiestis keičiasi, tačiau buvusių gamyklų pastatai tebėra svarbūs jo istorijos liudininkai. Jų išsaugojimas leidžia naujas veiklas įkurdinti neprarandant rajonui būdingos architektūros ir ankstesnio jo gyvenimo ženklų. „Lelijoje“ išlieka originalios konstrukcijos, medžiagos ir detalės. Fabriko istorija taip pat perkeliama į naujus sprendimus: kiemų formas įkvepia drabužių lekalai ir lelijos žiedas, o juos jungiantys trosai primena siūlų gijas. Taip „Lelijos“ vardas ir siuvyklos praeitis išlieka net ir keičiantis komplekso pavadinimui bei paskirčiai.
„A2SM“: saugomo pastato pritaikymas ir medžiagų pernaudojimas
Seniausią, saugomą fabriko H korpusą rekonstruoja „A2SM“ komanda su Aurimu Sasnausku. Pastate išsaugotos medinės stogo ir esamos lubų konstrukcijos, išlaikoma saugoma langų ritmika. Frontonuose buvusių langų imitacijų vietoje įrengti veidrodiniai langai, pritaikyti prie saugomų apvadų. Pasak architekto, tai vieni didžiausių tokio tipo langų-veidrodžių Lietuvoje.
Rekonstrukcija pareikalavo derinti saugomas pastato savybes su naujais patalpų naudojimo reikalavimais. Pirmajame aukšte trūko aukščio, todėl teko žeminti grindis. Atliekant šiuos darbus rasti monolitiniai blokai panaudoti recepcijoje. Iš lubų išimtos ir apdegintos lentos pritaikytos „Tumo“ fasadui, sijos – rūbinės kabykloms, betoninės plytelės – sanitarinėms patalpoms. Interjere panaudoti mediniai langų rėmai, iš kito korpuso perkelti sraigtiniai metaliniai laiptai.
Pernaudojimui visame komplekse įkurta Medžiagų biblioteka. Joje surinkti ir suregistruoti fabriko elementai bei daiktai, kuriuos architektai gali įtraukti į naujus projektus. Taip galimybę tarnauti toliau gauna ir paveldosauginio statuso neturintys objektai.
Gilma Teodora Gylytė, Emilijos Martinkevič nuotrauka
Marija Steponavičiūtė
„DO Architects“: industrinių korpusų konversija ir teritorijos atvėrimas
Ilgą laiką uždara fabriko teritorija atveriama pėstiesiems. Kuriamos jungtys tarp Kauno ir Panerių gatvių leis kompleksą pereiti, užuot jį apėjus. Vidines erdves sujungs žiedinė „Lelijos“ gatvelė, vedanti per keturis skirtingo charakterio kiemus. Automobilių stovėjimo vietas perkėlus po žeme, kiemuose atsiranda daugiau vietos želdiniams ir viešosioms erdvėms.
„DO Architects“ komanda, kuriai ekskursijoje atstovaus Gilma Teodora Gylytė ir Marija Steponavičiūtė, dirba su L korpuso konversija ir teritorijos integravimu į Naujamiesčio gatvių tinklą.
Architektės skiria daug dėmesio detalėms, kurios keičia žmogaus santykį su pastatu ir aplinka. Rekonstruojant administracinį pastatą išlaikyta jo industrinė struktūra, o tikslingai sukurtas stiklinis antstatas suteikia pastatui šiuolaikinę išraišką ir neužstoja šalia esančio paveldosauginio H korpuso.
Buvusią vieno aukšto aukščio bromą architektės pakėlė iki dviejų aukštų, kad praėjimas labiau kviestų užeiti į kiemą. Jo lubos – veidrodinės. Virš bromos įrengti dideli langai, kuriuos architektės vadina pastato akimis. Pro juos iš vidaus atsiveria visas kiemas. L formos pastate taip pat sukurta didelė terasa, iš kurios matyti Vilniaus panorama ir industrinė miesto dalis.
Kurdama interjerą komanda turėjo aiškią užduotį – panaudoti viską, kas vertinga. Pirmame aukšte pritaikytos iš „Lelijos“ paveldėtos sofos, kėdės ir stalai, dekoratyviniai šviestuvai. Iš senų medžiagų sukurti nauji baldai. Interjere išsaugoti kolonų ir sijų paviršiai, pritaikytos fabriko sofos, kėdės bei stalai.
Isora x Lozuraityte Studio, Visvaldo Morkevičiaus nuotrauka
„IXL Studio“: fabriko istorija kraštovaizdyje
Ona Lozuraitytė ir Petras Išora su „IXL Studio“ komanda kuria skirtingo charakterio kiemus ir juos jungiančią žiedinę „Lelijos“ gatvelę. Išlaikant pirminį atvirų erdvių išdėstymą, kiekvienam kiemui numatomos savitos veiklos, želdiniai ir medžiagos.
Siuvyklos istorija čia tampa projektavimo pagrindu. Centrinės aikštės sprendinius įkvėpė drabužių lekalai. Per kiemus besitęsiantys dangaus žydrumo trosai, laikantys šviestuvus ir kitus elementus, primena nuo ritės išvyniotus siūlus. Sausros sodo planas atkartoja abstrakčią leliją: centrinis suolas tampa žiedu, takelis – stiebu, o mažos terasos – lapais.
Centrinėje aikštėje siekiama išsaugoti čia buvusią pievą su egle, todėl judėjimas nukreiptas ant pakeltų tiltelių, kad želdiniai išliktų intensyviai naudojamame restorano kieme.
„Lelijos“ vardas paskatino į lauko erdves įtraukti ir lietuviško sodo augalus bei motyvus. Čia atsiranda rūtos, lietuvių selekcininkės išvestas bijūnas „Maironis“, o rieduliai primena tradicinių sodų aplinką.
Lauko objektams naudojami teritorijoje rasti elementai. Ortakiai bei vėdinimo vamzdžiai virsta šiukšliadėžėmis ir staliukais. Jų įlenkimai ir kitos naudojimo žymės architektus džiugina, nes leidžia suprasti, kad šie daiktai jau turėjo savo gyvenimą. Statybinės liekanos, architektų vadinamos „antropoceno akmenimis“, pritaikomos sėdėti bei laipioti. Pirmą kartą studija tokiu mastu kuria baldus iš pernaudoto plastiko - modulinius mažosios architektūros elementus.
Apie „RethinkersClub“
„RethinkersClub“ buria kūrėjus, dizainerius, architektus ir smalsius žmones, kuriems rūpi, kaip panaudoti tai, ką jau turime. Klubas organizuoja ekskursijas, susitikimus ir dirbtuves, kuriose nagrinėjamas medžiagų pernaudojimas, vietos istorija ir netikėti kūrybiniai sprendimai.
Ekskursija
Lapkričio 14 d. 11 val.
„Tech Zity Vilnius“, Panerių g. 43, Vilnius
Organizuoja „RethinkersClub“
Bilietai: rethinkersclub.com