Nors estai mums, lietuviams, pavydi, kad gyvename didelėje valstybėje pietuose, vis tik galime save priskirti šiauriečiams, kurie turi įgimtą poreikį pirčiai. Seniau lietuviai kaitinosi dūminėse pirtyse, o šiais laikais ypač populiarus suomių modernios elektrinės saunos ir rusiškos dūminės pirties „miksas“. Norėdami pasipuikuoti prieš gimines ar svečius, demonstruojame savo nevėdinamas, greitai įkaistančias, labai karštas ir brangiai įrengtas pirtis. Kokios pirties savybės apsprendžia jos kokybę?
Prieš pradedant pirties statybas ar įrengimą, būtina paruošti projektą. Visų pirma, turite apsispręsti: kam ši pirtis bus skirta - asmeniniams poreikiams patenkinti ar pramogauti. Jei asmeniniams – tai optimalaus dydžio garinėje ant viršutinio plauto turėtų užtekti vietos išsitiesti vienam arba dviem žmonėms. Priepirtis turėtų būti skirtas prausimuisi ir procedūroms (masažas, pilingas, įtrynimai), čia užtenka įrengti vieną gultą. Persirengimo patalpa turėtų būti atskirta nuo priepirčio, nes drėgmė jame pakankamai didelė.
Jei nusprendėte statyti pirtį prie vandens telkinio (apsauginėje zonoje), neturėdami leidimo, žinokite, kad pirties plotas negali viršyti 25 m², aukštis – 4 m ir ji negali turėti rūsio. Tokios pirties statybas reikia būtinai derinti su aplinkos apsaugos tarnybomis. Pirties negalima statyti arčiau nei 25 m iki kranto ribos. Pravartu būtų kreiptis į savivaldybių architektus, kurie pakonsultuos dėl šių statybų.
Garinėje turėtų būti įrengta gera ventiliacija, kuri užtikrintų gryno oro cirkuliaciją. Oras, patenkantis į garinės patalpą, turėtų cirkuliuoti šalia šilumos šaltinio, kad neatšaldytų įkaitusios patalpos. Jei pirtyje vienu metu yra mažai žmonių, ventiliaciją galima laikinai pridaryti. Garinės aukštis turėtų būti 2,10-2,40 m, kad kokybiškiausias garas pasiektų mūsų kūną sėdint ar gulint ant viršutinio plauto. Rekomenduojama apsukti galvą rankšluosčiu, kad garas tolygiai pasiskirstytų po visą garinę. Garo kokybė tiesiogiai priklauso nuo įkaitusių akmenų krosnyje kiekio. Garas, išgautas nuo metalinių krosnių dalių, laikomas mažiau kokybišku. Kai kurie šaltiniai rekomenduoja – dvidešimčiai kilogramų akmenų skirti 1 m ³ oro. Tokiam kiekiui akmenų įkaitinti reikės nemažai malkų, tačiau tokia kokybės kaina.
Medžiagos, kurias naudojame pirties įrengimui, turi būti kruopščiai atrinktos. Geriausiomis savybėmis pasižymi rąstinės pirtys, kurioms nereikia jokios papildomos izoliacijos. Nepatariama pirties įrengimui naudoti sintetinių medžiagų. Jeigu pirtis karkasinė, apdailai naudokite liepą, drebulę, kurios yra pakankamai „šaltos“ ir visiškai nesakingos. Ąžuolas tokiu atveju, nors ir prabangi mediena, netinka, nes labai įkaista. Stenkitės vengti ir ąžuolinių tvorelių, durų apvadų, prie kurių prisilietus galite nudegti odą. Statydami rąstinę pirtį atkreipkite dėmesį į garinės daliai skirtus rąstus, kurie turėtų būti kuo mažiau sakingi. Karštis, veikiantis rąstą, priverčia sakus veržtis į išorę, o tai sukelia pavojų prilipti.
Koks garo ir karščio santykis leidžia jaustis pirtyje gerai? Kiekvienam organizmui – skirtingai. Svarbu pirtyje nevargti ir nedemonstruoti savo ištvermės. Moterų organizmas fiziologiškai sunkiau perneša karštį, todėl joms rekomenduojamos mažiau ekstremalios sąlygos. Pusamžiai vyrai turėtų nepamiršti savo širdies ir prostatos. Dažnai pakaušę vyrai šokinėja į ledinį vandenį, o moterys demonstruoja savo ištvermę. Patikėkite, nieko bendra su pirtimi tai neturi. Sovietmečiu „partiniai bonzos“ įvedė naujas tradicijas - visus „reikaliukus“ spręsti pirtyse. Bet mes grįžkime prie temperatūros ir drėgmės santykio. Optimaliu laikomas 60-80 °C temperatūros ir 40-60 % santykinio drėgnumo santykis. Kuo didesnis oro drėgnumas – tuo žemesnė temperatūra, ir atvirkščiai.
Masažų ir įtrynimų nauda mūsų organizmui yra ne kartą įrodyta, todėl priepirtyje rekomenduojama tai praktikuoti. Karščio ir procedūrų derinys veikia daug efektyviau. Vantos, kurias naudojame garinėje, atlieka dvejopą funkciją: jos masažuoja ir maitina gamtinėmis medžiagomis. Primename apie konkretų jų poveikį:
beržinės vantos veikia bronchus, gydo žaizdas;
ąžuolinės – reguliuoja kraujospūdį;
kadagio vantos veikia kvėpavimo takus ir stimuliuoja kraujo apykaitą;
šermukšnio – gydo radikulitą;
liepų vanta – peršalimus;
varnalėšos lapai slopina uždegimus ir nudegimus.
Dabar ypač populiaru įsitrinti medumi su druska. Medus maitina odą, o druska atveria odos poras. Įvairiausių mišinių naudojimas pirtyje ramina ir gydo. Svarbu neužmiršti apie savo alergijas. Kartu su garu galite inhaliuoti savo kvėpavimo takus. Tereikia į vandenį, pilamą ant akmens, įlašinti keletą lašų eterinio aliejaus. Tokių aliejų šiuo metu gausu kūno priežiūros parduotuvėse.
Tekstas: Vytautas Gurevičius