RAŠTO ŽENKLAI

Zita Inčirauskienė

 

  ZITA INČIRAUSKIENĖ
                                                       
Gimė 1951 10  17  Šiaulių rajone, Gruzdžių miestelyje.                    
1972 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą.
1982 m. baigė Vilniaus dailės institutą (dabar VDA).
Dirba VDA Telšių dailės fakultete
2008 m. suteiktas meno srities docento pedagoginis vardas.
Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Kūrybos sritis – tekstilė, kaligrafija.
Surengusi 12 autorinių parodų, dalyvavusi daugelyje
bendrų parodų ir projektų, plenerų, konkursų Lietuvoje ir           
užsienyje.
2009 m. skirta individuali kultūros ministerijos  stipendija.         


  Paroda
 "Rašto ženklai"  
     
 

 

KŪRYBOS PRISTATYMAS

RAŠTO ŽENKLAI

      Šiai parodai, kaip ir visai Zitos Inčirauskienės kūrybai apibūdinti geriausiai tiktų Martyno Mažvydo “Katekizmo” pirmosios eilutės: “Imkit mane ir skaitykit, o tatai skaitydami permanykit…” Beveik visus jos darbus galima tiesiogine prasme perskaityti, tačiau rašto technika čia tarnauja ne tik tekstine informacine, bet ir vizualiąja prasme. Zita Inčirauskienė yra kaligrafė, puiki šios srities specialistė. Anot ekspertų, žmogaus rašysena yra vidinės jo būsenos atspindys. Iš braižo galima sužinoti daugybę informacijos apie žmogaus emocinę, psichologinę būsenas, o taip pat permanentinius charakterio bruožus. Todėl savo kūryboje naudodama ranka rašytą tekstą menininkė smarkiai atvirauja. Įdėmiau pasižvalgę po Zitos parodą pamatysime, jog jos rašysena yra grakšti, tvarkinga, kas greičiausiai byloja apie vidinį stabilumą, ramybę ir dvasinę pusiausvyrą. Atsiradęs lengvas chaosas ar rašalo pasiliejimas tuoj pat profesionaliai suvaldomas ir paverčiamas tikslinga kompozicijos dalimi.
       Šiais laikais, kuomet spaudos technologija senai yra išstūmusi ranka rašytą tekstą “į paraštes”, o ir pats spausdintas žodis vis labiau patiria skaitmeninės eros iššūkius, rankraščio naudojimas meno kūrinyje savaime yra nuoroda į autentiškumo paieškas, o taip pat įgauna istoriškumo matmenį. Neatsitiktinai dvi esminės Z. Inčirauskienės kūrybos kryptys – tikėjimo, žmogaus santykio su Dievu temų gvildenimas bei Lietuvos raštijos istorinių asmenybių nuopelnų įvertinimas. Autorės kūriniuose dažnai ir tikslingai naudojamos šv. Rašto citatos liudija autorės norą dalintis su žiūrovu asmeniškai permąstytomis ir išgyventomis patirtimis. Daugelyje darbų kalbama apie egzistencinius dalykus, meilę, literatūrą. Vizuali išraiška paantrina idėjoms, atskleidžia pozityvų autorės požiūrį į pasaulį. Darbai simboliškai primena baltas vėliavas, drobules ar popieriaus lapą, o tai, kaip žinoma, yra taikos, tyrumo, skaistumo simboliai.
       Zitos Inčirauskienės darbai taip pat turi ryškų edukacinį aspektą - nemažai jų yra skirti Lietuvos rašto žmonių atminimui. Pavyzdžiui, darbų ciklas “Literatūrinis Lietuvos portretas” (2002/2010) arba kolekcija skirta  Lietuvos knygnešiams “Kontrabanda” (2006) ir daugelis kitų. Simboliška, jog būtent rašto menu (kaligrafija) įprasminama Lietuvos raštijos istorija.
      Dalyje darbų skleidžiasi autorės subtilus humoro jausmas. Pvz., darbe “Egzotiškoji Žemaitija” (2002) išvedama linksma paralelė tarp japonų kalbos ir žemaičių tarmės – taip šmaikštaujama, jog pačių lietuvių skirtingi dialektai gali tapti tarpusavio susikalbėjimo kliūtimi. Kūrinyje “Kulinarinė kaligrafija” (2006) Zita “rašo” makaronais, sūriu, kumpio gabalėliais, taip praplėsdama įprastos kaligrafijos rėmus.

                                                                              Severija Inčirauskaitė - Kriaunevičienė

www.incirauskiene.lt