Raudonplaukis

 

Studija: Heima architects
Bendraautoriai: Povilas Daugis, Gabrielė Monika Žemaitytė
Fotografė: Ieva Saudargaitė

 

Subtilus ir nuosaikus namo interjeras patraukia akį savo išskirtiniu vientisumu bei harmonija. Pagrindinis tikslas ir buvo sukurti solidų interjerą visam būstui, o ne skaidyti jį į atskiras patalpas. Rafinuotos interjere vyraujančios apdailos medžiagos, formos, detalės jungia erdves į visumą. Pagrindiniai du motyvai, keliaujantys per visas erdves, – rausva mediena ir lenkta linija. Šiuos elementus galima aptikti vis kitu pavidalu.

 


Autentiškas namo interjeras – tai lyg užsakovo portretas, perteiktas per dizaino koncepciją, atsižvelgus į gyventojo pageidavimus, gyvenimo būdą, poreikius. Elegantiška atmosfera, kurioje tvyro ramybė ir pusiausvyra, prireikus nustelbtų net buitinį chaosą ir išsaugotų savotišką puošnumą. Neperkrovus interjero detalėmis bei skirtingomis medžiagomis, dekoru, išlaikytas labai pasiteisinęs „daugiau yra mažiau“ principas.

Apdailai pasirinkta itin ribota paletė: dominuoja baltos sienos, šviesaus medžio grindys bei vyšnios medienos plokštės: jos regimos tiek baldų karkasuose, tiek sienų paviršiuose. Ryškesnė tekstūra šiam vaidmeniui pasirinkta tam, kad interjeras netaptų niūrus, o įgytų daugiau charakterio, išskirtinumo. Tiek baltos sienos, tiek šviesios grindys tapo savotišku nekonkuruojančiu fonu ryškesnei apdailai, o vyšnios mediena daugiausia puošia vyraujančius ar labiausiai į akį krintančius patalpų paviršius. Šie deriniai puikiai sąveikauja tarpusavyje, taip pat ir su šviesa.

Suapvalintų kampų motyvas atsikartoja keliose interjero vietose. Vienur atsiskleidžia per arkos formos angas, kitur – lenktomis sienomis ar baldų kraštais. Nors formos nėra vienodos, jas galima nuosekliai aptikti visame name, ir tai suteikia vieningumo, tęstinumo įspūdį. 

Vienas nestandartiškiausių sprendimų tapo virtuvė. Čia nuspręsta atsisakyti kabinamų bei palei sieną stovinčių spintelių. Šioje virtuvėje yra tik viena didelė sala. Netradicinis virtuvės vaizdas leidžia išvengti buitiškai atrodančios netvarkos, o tai suteikia daugiau elegancijos ir svetainei. 

 

 


Interjero estetiką lėmė ir architektūriniai sprendiniai. Laikančioji siena, dalijanti erdvę į mažesnes zonas, atskyrė valgomąjį nuo svetainės. Nuspręsta šį tūrinį barjerą dar labiau pabrėžti, padidinti ir iš to gauti funkcinės naudos įrengus pagalbines patalpas – sandėliuką ir tualetą pirmojo aukšto centre. Būtent šis tūris ir buvo aprengtas vyšnine apdaila, kuri tapo interjero akcentu. 

Siekiant užtikrinti lakoniškumą bei išlaikyti diskretiškumą, suprojektuotas funkcionalus bendrosios erdvės apšvietimas. Dekoratyvių šviestuvų vengta, o skirtingi scenarijai svetainės zonai buvo sukurti naudojant kelių tipų (akcentinius ir sklaidytos šviesos) į lubas įleidžiamus šviestuvus. Virtuvėje kabantys minimalistiniai šviestuvai gali būti reguliuojami ranka, priklausomai nuo reikalingo šviesos intensyvumo, ir tik vonios kambariuose galima rasti subtilių, tačiau kiek dekoratyvesnių gaubtų. 

Vyšninė apdaila, keliaujanti visomis erdvėmis, padėjo išsaugoti vientisą interjero koncepciją, taip pat suformavo harmoningą, darnią, tačiau nenuobodžią ir charakteringą namų aplinką. 

Daugiau nuotraukų:

      

Žurnalas „Centras“