Statybų ir projektavimo viešiesiems konkursams – vis daugiau dėmesio

 

Viešieji pirkimai organizuojami daugelyje skirtingų sferų, kadangi jie užtikrina arba bent jau turėtų užtikrinti racionalų mokesčių mokėtojų pinigų paskirstymą, taip pat, sukuria vertę, kuri naudinga visuomenei. Žinoma, bene daugiausia dėmesio sulaukia tie verslai, kurie „sukasi“ statybų ir projektavimo sektoriuje, kadangi jiems organizuojami didžiausios vertės ir apimties konkursai, kurie tinka ne tik dideliam, tačiau ir mažam bei vidutiniam verslui. Štai kol statybų sektorius užima beveik 50% pirkimams skirtų šalies investicijų, tai, pavyzdžiui, socialinių tinklų priežiūrai skirti pinigai, santykinai, atrodo net juokingai.

 


Statybų sritis verslininkams – kas penktas organizuojamas konkursas?

Viešųjų pirkimų konkursai statybų sektoriuje dažnai stebina ne tik sumomis, kurios labai didelės, tačiau taip pat ir rengiamų konkursų kiekiu. Net priimami specifiniai įstatymai, kurie yra orientuoti būtent į statybų ir projektavimo sferoje rengiamus konkursus. Dažniausiai stengiamasi optimizuoti projekto rengimą, kad viskas vyktų kuo greičiau ir paprasčiau, juolab, kuriami nauji įstatymai, rengiamos pataisos, kurių metu bandoma įtraukti kuo daugiau mažesnių verslų teikti savo kandidatūrą ir tuo pačiu konkuruoti.

Žinoma, daug naudos gauna ir mažesni verslai, kurie gali džiaugtis ne tik finansiniu dosnumu, tačiau ir didesniu žinomumu, kuris po viešųjų pirkimų dažniausiai auga. Ypač tokiu atveju, kai rengiamas konkursas, kuris traukia visuomenės bei žiniasklaidos dėmesį. Verslas turėtų tai išnaudoti kaip nemokamą reklamą, kuri vėliau gali padėti sudaryti komercines sutartis su privačiais verslais.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos – kartojasi

Nors yra parengtas ne vienas projektas ir ne vienas komplektas mokomosios medžiagos, kuriose aptariamos dažniausiai statybų ir projektavimo sektoriuje pasitaikančios klaidos (kurias daro tiekėjai), tačiau jos – kartojasi. O tai žalinga ne tik pačiam verslui, tačiau ir vykdytojams, valstybei, kurie siekia didžiausios naudos už patraukliausią kainą, žinoma, įvertinus ir skiriamo laiko sąnaudas.

Gana dažnai pasitaikanti klaida yra susijusi su projektu, kuris nebeatitinka keliamų reikalavimų, tai yra – jis pasenęs. Visiškai suprantama, kad šiais laikais vykdytojai kelia  aukštus inovatyvumo reikalavimus, kurie atitinka ne tik stiliaus, tačiau ir ergonomiškumo bei kitus aspektus, o dažniausiai poreikiai būna patenkinami tik pasiūlius projektą, kuris kuriamas pagal šiuolaikines tendencijas. Galiausiai, pasenusiems projektams įgyvendinti dažniausiai reikalingi didesni kaštai ir tuo pačiu daugiau laiko, tad jų realizavimas, paprasčiausiai, neatsiperka.

Kadangi statybų sektoriaus projektai labai dažnai kuriami suskirstant juos etapais, natūralu, kad reikalingi ilgesni terminai tais atvejais, kai pateikiamas vienas projektas vienam konkursui. Štai todėl įvertinus šį faktorių vykdytojai turėtų paskirti ilgesnį laiko tarpą paraiškų ir tuo pačiu klausimų teikimui. Taip ištobulinamos mažiausios smulkmenos ir pasiekiamas geriausias rezultatas abiems pusėms. Žinoma, tiekėjai bet kuriuo atveju terminų privalo laikytis, kadangi „nepatekus į ribas“ – neturi teisės teikti savo kandidatūros.

Netesybos – su kokia nors garantija?

Kadangi statybų ir projektavimo sektoriaus konkursai dažniausiai reikalauja ne tik nemažai laiko, tačiau taip pat ir pinigų, vykdytojai gali prašyti tiekėjo, kad jis suteiktų kokias nors garantijas, kad paslaugos tikrai bus įgyvendinamos. Tiksliau, vykdytojai kai kuriais atvejais prašo tokių garantijų, tačiau svarbu suvokti, kad jos yra neteisėtos. Tai reiškia, kad negalima pasirašyti jokių laidavimo dokumentų bei kitų užtikrinančių gairių. Apskritai, kiekvieno tiekėjo tikslas yra siūlyti savo kandidatūrą tik tokiu atveju, kai jis yra tikras, kad paslaugas suteiks. Štai todėl papildomų garantijų poreikis apskritai yra neracionalus ir nereikalingas, kadangi nesuteikus paslaugų – tiekėjo taip pat lauks atsakomybė, kuri dažniausiai susijusi su finansiniais bei veiklos apribojimo kituose viešuosiuose konkursuose, rodikliais.

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas

Klaidingai suprantama, kad viešuosiuose pirkimuose prioritetas yra teikiamas verslui, kuris pasiūlo mažiausią kainą. Tai nėra tiesa, kadangi svarbus ne tik patrauklios kainos, tačiau ir kokybės vertinimas. Racionalumas apima šiuos du komponentus, tad rinktis pigiau kainuojančias paslaugas, kurios neatrodo kokybiškos, arba rinktis gana kokybiškai atrodančias, tačiau kurios kainuoja ypač pigiai –nėra racionalu. Taigi, reikia remtis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijais, kurie padeda vykdytojui pasirinkti geriausią variantą pateikiančio verslo galimybę.

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimas apima šiuos komponentus:

1.      Kainos kriterijus.

2.      Sąnaudų kriterijus.

3.    Kainos ir sąnaudų bei kokybės santykio kriterijus. Tokiu atveju vertinamos ne tik kainos bei sąnaudos, tačiau taip pat ir  kiti su objektu susiję kriterijai, kurie gali būti estetiniai, funkciniai, kitos charakteristikos ir panašiai, kurios lemia tinkamumą bei pasirinkimą.

Kartais gali būtų sunku įvertinti – kuris kriterijus yra pats svarbiausias. Tačiau tai natūralu, kadangi ir pasirinkimas kinta priklausomai nuo aplinkybių. Juk vienos taisyklės yra taikomos tokiu atveju, kai rengiamas statybų sektoriaus viešasis konkursas, kuriame dominuoja tik vienas projektas, ir visiškai kitokios sąlygos tokiu atveju, kai pats projektas yra detalizuojamas tam tikrais etapais, kuriems dažniausiai samdomasi vis kiti verslininkai.

Norėdami gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą – projekto vykdytojai turėtų tiksliai apsibrėžti savo poreikius, įvertinti rinką ir tuo pačia atitikti kitus keliamus reikalavimus, kurie užtikrins norimą rezultatą.

  • Pirmiausia reikalingas detalus žingsnių planavimas.
  • Žinoma, savo, kaip organizacijos, poreikių vertinimas.
  • Reikalingas rinkos tyrimas. Tam geriausia samdyti specialistus.
  • Planuojama pirkimo vertė.
  • Kuriamas planas neatsiejamas nuo tikslo, kad naudojamos lėšos būtų paskirstomos racionaliai.
  • Žinoma, būtinas rėmimasis pirkimo principais.
  • Pasirinkite tinkamą vertinimo kriterijų (tris aptarėme anksčiau).
  • Atsakingai ruoškite pirkimo dokumentus ir juose nurodykite svarbiausią informaciją.
  • Venkite neatsakingos konkurencijos.

Akivaizdu, kad ne tik tiekėjai, tačiau ir pirkimo vykdytojai susiduria su įvairiais klausimais bei užduotimis, kurias būtina atidžiai išanalizuoti siekiant geriausio rezultato.

Neįprastai mažos kainos statybų sektoriuje pasitaiko dažnai?

Racionalus lėšų paskirstymas, kaip jau minėjome, neatsiejamas nuo kainos bei kokybės santykio, tad VPĮ bei KSPĮ apibrėžia ir net reikalauja, kad perkant paslaugas, prekes arba darbus vykdytojas rinktųsi racionaliai naudingiausią pasiūlymą. Tai reiškia, kad neįprastai pigūs tiekėjų pasiūlymai turėtų būti vertinami atidžiai, kadangi tai gali būti susiję su specialiu konkurencijos išbalansavimu.

Pasitaiko retų atvejų, kai tiekėjas ne iki galo įsiskaito į keliamas sąlygas ir mažą kainą pasiūlo netyčia. Tokiu atveju vykdytojas turi teisę pateikti užklausą tiekėjui dėl kainų, dažniausiai prašoma patikslinti. Atsakydamas dėl kainų tiekėjas privalo pateikti rašytinį pasiaiškinimą – kodėl jo siūlomų prekių arba paslaugų kainos yra tokios, kokios yra ir kaip jis gali paslaugas suteikti pigiau nei rinkoje esančios vertės lyginant su dauguma konkurentų.

Neįprastai maža kaina laikoma tokia paslaugų, prekės arba darbų vertė, kuri yra 30% ir daugiau mažesnė nei visų kitų siūlomų tiekėjų. Vienu atveju, gavus patikslinimą, kodėl kaina yra tokia maža – kandidatas ir toliau gali būti svarstomas, o kitu atveju – jis gali būti atmetamas (ir net ribojamos tolimesnės galimybės dalyvauti kituose konkursuose). Tai rodo, kad iš tiekėjo tikimasi ne tik racionalumo, tačiau ir sąžiningumo.

Ieškoti Jums aktualių projektavimo ir statybų konkursų galite Pirkimai365.lt tinklalapyje.