Interjero autorė: Skaistė Pesenkaitė-Švėgždienė
Nuotraukos: Aistės Rakauskaitės
Tekstas: Gytautės Ivanauskaitės
Šis interjeras gimė kartu su namu – tai aštuonerius metus trukusio proceso, prasidėjusio dar pamatų klojimo etapu, rezultatas. Unikali pastato architektūra tapo pagrindiniu atspirties tašku būsto apipavidalinimo idėjai, todėl nuo pat pradžių buvo siekiama sukurti vientisą architektūros ir vidaus erdvių dialogą. Rezultatas – namai, kuriuose interjeras yra ne savarankiška dekoracija, o natūrali architektūros tąsa.
Statinys iškilęs aukštai virš miesto, todėl pro vitrininius langus atsiveria įstabi Kauno panorama. Patalpų estetika ne konkuruoja su išnyrančiais vaizdais, o subtiliai juos papildo. Tamsiam, rūdinto metalo fasadui viduje pasirinktas kontrastingas atsakas – šviesi, atvira ir rami erdvė, kurioje dominuoja ne dekoratyvumas, o medžiagų kokybė, preciziškos proporcijos ir apgalvotas kiekvienos detalės santykis su aplinka.
Autentiški betoninių sienų ir lubų paviršiai palikti atviri, siekiant atskleisti pastato konstrukcijos logiką ir medžiagų tikrumą.
Šį brutalistinį charakterį sušvelnina natūralių medžiagų dialogas – šiltas tamsinto ąžuolo lukštas, išraiškingi natūralaus akmens paviršiai, stiklas, subtilūs metalo akcentai ir minkštų audinių tekstūros. Kontrastinga, tačiau harmoninga medžiagų paletė leidžia kiekvienam paviršiui atsiskleisti, o santūri spalvų gama tampa ramiu fonu kruopščiai atrinktiems baldams, šviestuvams ir meno objektams. Dėl to interjeras įgauna galerijos charakterį – jame svarbiausia ne daiktų gausa, o jų tarpusavio santykis ir erdvė.
Pirmame aukšte kompozicijos centru tampa virtuvė. Monumentalus natūralaus akmens salos tūris traukia žvilgsnį vos įžengus į namus, o ilga tamsinto medžio baldų kompozicija leidžia paslėpti visą buitinę techniką ir išlaikyti architektūrai būdingą vizualinę švarą. Virtuvė čia nėra atskiras baldas – ji tampa neatsiejama erdvės dalimi, tarsi įaugusia į pačią architektūrą.
Greta esantis valgomasis alsuoja lengvumu. Skaidraus stiklo stalas, chromuotos konstrukcijos ir odinės kėdės subtiliai primena XX a. modernizmo dizainą, tačiau kartu atrodo šiuolaikiškai ir santūriai. Atvira betoninė siena suteikia interjerui autentiškumo, o minkštų formų svetainės baldai sušvelnina griežtą architektūrinį foną ir kviečia sustoti.
Svarbiausia namo kompozicine ašimi tampa skulptūriški vientisi balti laiptai. Jie jungia visus aukštus ir simboliškai tampa namo stuburu. Laiptai ne tik organizuoja erdvę, bet ir virsta ryškiu architektūriniu akcentu – lengvu, plastišku objektu, kontrastuojančiu su grubiu betonu ir natūralia šviesa, sklindančia iš viršaus. Skaidrūs stiklo turėklai dar labiau sustiprina lengvumo įspūdį, todėl laiptinė suvokiama ne kaip pereinamoji zona, o kaip savarankiška architektūrinė skulptūra.
Antrajame aukšte atmosfera tampa dar intymesnė. Miegamajame atsisakyta griežtų ribų tarp poilsio ir vonios kambario – patalpos natūraliai pereina viena į kitą, o panoraminiai langai miesto horizontą paverčia nuolat besikeičiančiu interjero paveikslu. Šiltų žemės tonų apdaila, minimalistiniai baldai ir subtilus paslėptas apšvietimas kuria SPA primenančią atmosferą, kurioje vyrauja ramybė ir lėtas gyvenimo ritmas.
Vaikų kambaryje būsto charakteris švelniai transformuojasi. Pudriniai atspalviai, apvalios baldų formos ir ritmingos vertikalios linijos išlaiko bendrą projekto estetiką, tačiau suteikia daugiau lengvumo ir žaismės. Net ir čia išlieka pagrindinis projekto principas – mažiau daiktų, daugiau kokybės, ilgaamžių medžiagų ir apgalvotų sprendimų.
Visame projekte juntamas aiškus siekis kurti ne trumpalaikėmis tendencijomis paremtą interjerą, o laikui nepavaldžią estetiką. Kiekvienas baldas, medžiaga ir šviesos šaltinis turi savo vietą ir paskirtį, todėl namai atrodo ne dekoruoti, o nuosekliai suprojektuoti. Tai interjeras, kuriame architektūra, dizainas ir miesto panorama susilieja į vientisą, brandžią ir elegantišką visumą – tokią, kurioje svarbiausia ne daiktai, o pati erdvė.
Baldai ir aksesuarai interjere:
Plytelės iš Linea
Šviestuvai iš CavaBoutiq
