Tekstas: Agnės Tamašauskaitės
Architektai: Studija lape, architektai Tomas Lapė, Edvinas Kaltanas, Ieva Viliūtė, Emilija Liudvinavičiūtė.
Vieta: Vilnius, Lietuva
Pastato plotas: 236 m²
Įgyvendinta: 2021 m.
Fotografijų autoriai: L. Garbačauskas ir A. Jendovickis
Vienas seniausių, o šiandien ir vienas prestižiškiausių ir brangiausių Vilniaus rajonų – Užupis – traukia savo istorija, kultūra, išsaugotomis architektūrinėmis detalėmis ir ore tvyrančia bohemiška dvasia. Kartu su Vilniaus miestu šis rajonas auga ir modernėja, tačiau itin daug dėmesio skiriama jo savitumui ir išskirtinumui išsaugoti. Suteikti modernios dvasios, bet tuo pat metu kontekstualiai atsižvelgti į Užupio urbanistinį mastelį ir architektūrinį charakterį puikiai pavyko architektui Tomui Lapei su kolegomis, kurių projektuotas namas Krivis šiemet iškilo Užupio priemiesčio teritorijos pradžioje.
„Užupiškas“ morfotipas
Sklypas, kuriame pastatytas vienbutis gyvenamasis namas Krivis, išties neeilinis. Jis patenka ne tik į Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną, bet ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę. Projektuojant naujus statinius tokioje miestui reikšmingoje teritorijoje, itin svarbu atsižvelgti į vietos istoriją, morfotipą ir vyraujančias architektūrines detales.
Užupio kvartalo dalis tarp Krivių g. ir Baltojo skersgatvio pradėjo vystytis turėdama perimetrinio (senamiestinio) užstatymo požymių, tačiau jis nebuvo nuoseklus, tad šiandien šioje teritorijoje nusistovėjo mišrus perimetrinio-sodybinio užstatymo tipų hibridas. Tai – unikalus archikultūrinis reiškinys, kuriantis rajono autentiškumą. „Užupis nuo Baltojo skersgatvio gatvelės savo užstatymo charakteriu iš miesto pradeda virsti priemiesčiu – tirpsta perimetrinis užstatymas, daugėja vizualiai chaotiškai pabirusių sodybinio tipo pastatų. Ir nors nemažai jų kitados buvo pasiruošę aklinomis sienomis prisiglausti prie kaimyninio statinio, matyt, kažkuriuo metu sulėtėjęs Užupio užstatymo tempas ir leido susiformuoti tokiam mišriam ir Užupiškam užstatymo morfotipui, – pasakoja architektas Tomas Lapė. – Mūsų sklypas turėjo visas šias Užupietiškas savybes: iš vienos pusės, sodybinio tipo kaimyninis užstatymas, iš kitos – tarsi blokuotis pasiruošęs medinukas. Taip gimė namo Krivis tūris, jis – tarsi įsispraudęs pleištas ar medžio šaka, sujungianti užupietišką neužbaigtumą.“
Tarsi į orą pakilę siluetai
Istorinis Užupio mastelis smulkus, pastatų siluetai neturi vienodo charakterio, o tai kuria šio rajono savitumą ir išskirtinumą. Siekiant dinamiškumo, didesni tūriai smulkinami pasitelkiant architektūrines priemones. Rajone dominuoja šlaitiniai stogai, fasadų spalvingumas – rudi tonai, sodybinis užstatymas. Krivio namo architektūra projektuota siekiant jį maksimaliai priderinti prie smulkaus istoriškai susiformavusio Užupio mastelio. Dėl šios priežasties, žiūrint iš gatvės pusės, pastato tūris vizualiai suskaidytas į du mažesnius. Siekiant namo architektūrinio skulptūriškumo, suprojektuotas keturių šlaitų stogas. Jų geometrija leidžia sukurti prasislenkančias karnizo lūžio linijas fasade ir tai suteikia dinamiškumo bendram siluetui. Pasak projekto autorių, siekiant suderinamumo su spalviniu Užupio charakteriu, fasadų apdailai pasirinkta natūrali, rūdžių spalva. „Fasadams ir stogui pasirinkta ta pati apdailos medžiaga, šiuo atveju corten metalo lakštai – jos ruda „gyva“ (reaguojanti į atmosferos poveikį) spalva puikiai tiko prie istorinio senamiesčio čerpių stogų ir leido išsaugoti pastato silueto monumentalumą, – sako T. Lapė ir priduria: – Beje, pagrindiniame fasade dar turi atsirasti 4 metrų aukščio skulptūra Krivis – į fasadą atremta krivio lazda – kvietimas užeiti.“
Iš pirmo žvilgsnio santykinai mažą gyvenamojo namo fasado dalį užima langai. Tačiau, architekto teigimu, langų pastate tikrai nėra mažai, jie veikiau yra sugrupuoti į vientisas plokštumas, kurios, kontrastuodamos su aklinomis fasadų plokštumomis, pabrėžia pastato erdvinę struktūrą – tarsi į orą pakilusius du identiškus tradicinio silueto namukus.
Skirtingų funkcijų derinys
Beveik 236 m² vienbutis gyvenamasis namas yra dviejų aukštų su rūsiu ir jame telpa trys skirtingos, tačiau tarpusavyje susijusios funkcijos: gyvenamoji–butas, komercinė–galerija ir kūrybinė–menininko studija, arba dirbtuvės. Gyvenamosios erdvės suprojektuotos pastato gilumoje, o pastato priekyje palei Krivių gatvę pirmame ir antrame aukštuose įrengta galerija ir studija. Pirmame aukšte taip pat suprojektuotas holas, gyvenamasis kambarys su valgomuoju ir virtuve, du vonios kambariai ir atskiras įėjimas į galeriją iš lauko. Antrame aukšte – namo šeimininkų miegamasis su drabužine, du vaikų kambariai ir bendras vonios kambarys. Rūsyje – holas, katilinė, poilsio kambarys, pagalbinė patalpa, vonios kambarys bei nešildoma pagalbinė patalpa su atskiru įėjimu iš lauko. Pastato vidaus erdvės tikslingai suplanuotos taip, kad darniai sujungtų net tris skirtingas funkcijas, bet tuo pat metu išsaugotų erdvės pojūtį viduje.
Erdvės ir vientisumo pojūtį namo Krivis viduje taip pat padeda kurti minimalistiniai interjero sprendimai. Atvertos gelžbetonio sienos, neutralūs tonai, paslėptos durys – visa tai kuria modernų industrinį žavesį. „Nuo pat pradžių buvo aišku, kad interjere gros meno darbai, o jiems reikia šviesos, erdvės ir neutralaus fono. Visur, kur tik įmanoma, palikome konstrukcinių sienų g/b apdailą, visa kita tapo balta arba neutralia ąžuolo grindų spalva“, – aiškina architektas T. Lapė.
Šiandien priešais Vilniaus Užupio gimnaziją iškilęs namas Krivis savo išskirtine architektūrine kompozicija traukia tiek Užupio gyventojų, tiek svečių akį. Būdamas unikalus, pastatas savo medžiagiškumu ir tūriais subtiliai įsilieja į Užupio urbanistinį charakterį. Anot T. Lapės, būtent tokia neįprasta namo forma tapo didžiausiu iššūkiu tiek jam, tiek konstruktoriams, tiek darbus atlikusiems statybininkams. Vis dėlto sėkmingai įgyvendintas projektas tapo dar viena Užupio architektūrinę įvairovę papildančia dalimi, kuri kviečia pamatyti, užeiti, bendrauti.
Daugiau nuotraukų:
Žurnalas „Centras“