Projekto autoriai: Menkès Shooner Letourneaux Architectes
Vieta: Monrealis, Kanada
Įgyvendinta: 2018 m.
Nuotraukos: Stéphane’o
Bruggerio
Tekstas: Tomo Milkamanavičiaus
Naujas studentų bendrabučio pastatas yra viena iš sudedamųjų universitetinio komplekso dalių. Kadaise šioje vietoje stovėjusios ledo struktūros įkvėptas kristalo formos pastatas yra lengvas, atviras ir erdvus. Multifunkcinė paskirtis buvo suformuota į vientisą skulptūrišką formą, kurios fasadai komunikuoja su aplinka šiuolaikine maniera, kitaip nei labiau introvertišku universiteto pastatu. Naujo tūrio masyvas buvo „išskobtas“ pietinėje ir rytinėje pusėje, siekiant sukurti erdvę ateityje atsirasiančiam parkui, kuris prasitęs į viešąją pastato dalį. Toks atsivėrimas suteikia maksimalų šviesos kiekį ir pasiūlo bendruomenei skaidrumą, atskleidžiantį studentišką gyvenimą iš vidaus.
Nuo gatvės pastatas siūlo vizualiai jungiančias perspektyvas link viršutinių funkcinių zonų, kur skaitmeniniu būdu atspausdintas per penkis fasado aukštus besitęsiantis piešinys. Tai yra abstrakti energetinio idėjų tinklo, žadinančio iniciatyvumo dvasią, reprezentacija.
Viduje atriumas yra suvokiamas kaip išorinio parko landšafto tąsa. Masyvus konsolinis tūris, menantis geležinkelio tiltus ir kitas vietos industrines struktūras, kelia monumentalius laiptus virš lauko erdvės, pasiūlydamas properšas į Monrealio miesto panoramą.
Besisukanti laiptų promenada pinasi per atriumą, kurdama dinamiškas perspektyvas. Po ja esanti ryškių spalvų topografinė struktūra, pagaminta iš beržo medienos segmentų, veikia kaip sėdimoji zona. Apgyvendintos erdvės sujungia įvairias zonas, naudojamas kasdieniame studentų gyvenime. Kiekvienai suteiktos individualios apšvietimo ir akustinės savybės. Originalūs sėdimieji baldai ir rūpestingai parinktos sėdėjimo tipologijos pripildo erdvę įvairių rekreacinių scenarijų, tokių kaip poilsis, mokymasis ir socializacija.
Pastatas projektuotas remiantis įstrižomis laužytomis linijomis tiek eksterjere, tiek interjere. Toks dinaminės raiškos pasirinkimas atspindi įvairų, gyvą ir intensyvų studentišką gyvenimą. Interjero erdvės medžiagiškumas atskleidžia dramatišką architektūrinį charakterį, tačiau taip pat pabrėžia skirtingus pastato elementus ir praplečia erdvę. Poliruoto betono grindys vizualiai praplečia erdvę, o laužytos, medžiu dengtos lubos atskleidžia landšafto charakterį vidinėse patalpose.
Konstrukcija, architektūrinės raiškos būdas, medžiagiškumas ir dinamiška kompozicija, žaismingi grafiniai ir spalviniai elementai suteikia šiai mokymo įstaigai studentiškos dvasios ir jauno, guvaus proto interpretaciją architektūroje. Aplinka žadina budrumą, stimuliuoja ir skatina žiūrėti sau po kojomis, priešingu atveju atsiranda pavojus pasiklysti. Paradoksalu tai, kad charakteringa architektūra kartu veda žvilgsnį dinamiškų formų briaunomis aukštyn, taip leisdama ir viliodama būti jos apžavėtam.
Žurnalas „Centras“