Vaikų darželis kitaip

 

Tekstas Agnės Tamašauskaitės
Architektai: DO Architects
Vieta: Pagiriai, Vilniaus r., Lietuva

Plotas: 2 200 m²
Įgyvendinta: 2021 m.
Fotografijos: Aistės Rakauskaitės, DO Architects

 

Daugiau nei šešerius metus edukacines erdves aktyviai kurianti „DO Architects“ komanda drauge su Vilniaus r. savivaldybe Pagiriuose visuomenei pristatė atnaujintą darželį „Pelėdžiukas“. Šis objektas keičia žmonių suvokimą, kaip turėtų atrodyti valstybinis darželis – išplėstas ir transformuotas pagal naują, kokybišką, įkvepiantį požiūrį. Erdvėmis vaikai patys mokomi rinktis, kur nori būti, o kartu architektūriniais sprendimais skatinamas smalsumas, žaismingumas ir kūrybingumas.

 


Darželis „Pelėdžiukas“ Pagiriuose išsiskiria architektūrine kompozicija. Jis apsuptas sovietinių daugiabučių, tačiau išplėstas šiuolaikinės architektūros priestatais. Kaip ir kiti sovietiniai darželiai, statyti pagal tipinius projektus, šis 1982 m. statinys atspindėjo tuometinį požiūrį į augantį vaiką – bendrųjų erdvių beveik nebuvo, o lauko erdvės – labai didelės, kad būtų galima mažiesiems savarankiškai, ne pagal numatytą tvarką, išeiti į lauką. Pasak projekto architektų, to pasekmė – mažyliai daugumą laiko praleidžia savo grupėse, vaikų iš kitų grupių lieka beveik nepažinę ir, svarbiausia, jie nėra mokomi rinktis ir spręsti, ką, su kuo ir kur galima veikti.

Statant „Pelėdžiuką“, visų pirma atsižvelgta į vaikų poreikius, o tiek projektą, tiek statybų eigą pakoregavo siekis išgelbėti didžiulę eglę darželio kieme. Naująją projekto dalį sudaro 4-ių lopšelio ir 2-ų darželio grupių korpusai, prijungti prie senojo darželio pastato. Naujojo priestato plotas – 1 035 m², o jį su senuoju jungia bendrosios erdvės ir uždaras kiemelis, kuris tapo ugdymo įstaigos širdimi.

Pagrindinis pokytis po atnaujinimo – uždaras kiemas, į kurį vaikai savarankiškai kasdien išeina pažaisti, dalyvauja įvairiuose renginiuose. Kiemas taip pat tampa svarbia interjero dalimi,  nes jį supa tik bendrosios erdvės – iš vidaus mažieji visada mato, kas vyksta lauke, o esantys kieme regi, kas vyksta valgykloje, hole, renginių zonoje. 

 

 


Tik ėmusis projekto, savivaldybės, darželio ir architektų komanda turėjo tikslą pastatyti medžiu kvepiantį darželį. Šį konceptą autoriai įgyvendino per medinį lauko fasadą, kuris natūraliai nuo saulės ir vėjo pilkės, ir per svarbias interjero detales: medines vidaus sienas su daugybe integruotų medinių lentynų, kad kurtų jaukumą, medines grindis, ant kurių būtų smagu ir šilta voliotis, bei medinius laiptus, kviečiančius žaisti. „Mes matome tą Pagirių vaiką, gulintį čia, ant šiltų medinių grindų, ir stebintį pro langą ant gysločio ropojantį vabalą“, – sako „DO Architects“ komanda. Šiandien mediniai visuomeninės paskirties pastatai Lietuvoje nėra įprasti dėl itin griežtų gaisrinių reikalavimų. Tam, kad būtų užtikrintas kokybiškumas ir atitiktis visiems reikalavimams, įgyvendinant projektą itin daug buvo konsultuojamasi tiek su tikrinančiomis institucijomis, tiek su medžiagų tiekėjais. 

Projektuojant naujas klases ypatingas dėmesys skirtas ne tik naujų patalpų kūrimui, bet ir esamų optimizavimui. Architektai glaudžiai bendradarbiavo su darželio bendruomene analizuodami pastatą, medžiagas, landšafto sprendinius. Siekta, kad visos erdvės puikiai funkcionuotų ir būtų maksimaliai išnaudotos. Rezultatas – visos naujajame darželyje suprojektuotos erdvės universalios ir kiekviena turi bent po kelias funkcijas. 

Perplanuotos dvi darželio grupės, praplėsta aktų salė, valgymo zona, įrengti specialūs kabinetai. Sukurti šviesūs lopšelio holai skirti ir žaidimams, ir muzikai, ir mankštai, ir susitikimams, kiemelis kaip įėjimų, žaidimų, koncertų vieta, taip pat ir žaidimų terasa ant stogo, kuri kartu yra ir evakuacinis išėjimas, jungiantis dvi laiptines, o fasadinėje sienoje įrengtas suoliukas – potenciali vieta lauko pamokai. „Mums labai norisi įrodyti, kad senus statinius galima sumaniai pertvarkyti, kad naujos erdvės gali būti itin praktiškos, o kartu ir įkvepiančios, liekančios kažkur giliai atmintyje“, – sako projekto architektai.

 

 


Praplėtus darželio koridorių, buvo sukurta erdvi ir jauki centrinė zona su aktų sale bei vidinė jungtis su nauju priestatu. Stiklinės vitrinos iš rytų atveria kiemo vaizdą, o vakarų pusėje atsiveria vaizdas į didžiausią darželio eglę, kurią buvo taip stengtasi išsaugoti. 

Lopšelio grupės taip pat kitokios – kiekviena turi du įėjimus iš bendros lopšelinukams skirtos erdvės, čia galima judėti ratu. Grupėje yra bendra žaidimų erdvė šlaitinėmis lubomis – vaikai gali stebėti per stoglangius krintančią šviesą, susipažinti su skirtingais erdvės masteliais. Numatyti du išėjimai į už lango esančią medinę terasą su stogeliu ir privatų žalią, saugiai aptvertą kiemelį. 

Antrame aukšte, taupant užstatymo plotą, suprojektuotos darželio grupės su išėjimais ant stogo terasos. Kambario centre suprojektuotos visos reikalingos erdvės – grupės virtuvėlė, spintelės, tualeto kambarys, aplink judama ratu. Pagrindinėje erdvėje įrengtas amfiteatras, ant kurio vyksta pamokos ir žaidimai, o atėjus laikui iš jo ištraukiamos lovos ir erdvė tampa miegamuoju.

„Pelėdžiuko“ darželyje atviros ir gražiai įrengtos pagalbinės patalpos leidžia vaikams smalsauti. Valytojo kambariukas po laiptais turi dideles stiklines duris mediniais rėmais, pro jas berniukai ir mergaitės mato, kaip pilamas vanduo į kibirą, kur pastatytas siurblys ir kur sudėti švarūs rankšluosčiai. Valgomajame yra didelis langas į virtuvę – vaikai regi, kaip kepami blynai, gali pamojuoti kepėjui, pasilipę ant laiptelio, atidžiai stebėti, kaip ruošiami pietūs.

Darželio rekonstrukcijos projektavimo darbai pradėti dar 2017-aisiais. Per kelerius metus, architektams pavyko sukurti ugdančią aplinką iš natūralių, saugių ir tvarių medžiagų. Šiandien „Pelėdžiukas“ tapo pavyzdiniu projektu, parodančiu, kaip svarbu skirti dėmesio kuriant kokybiškas erdves, kuriose mažieji auga, mokosi ir žaidžia. „Svarbiausias žinias žmogus gauna per patirtį, tad svarbiausios erdvės darželyje yra tos, kurios suburia vaikus, – pasakoja „DO Architects“ komanda ir priduria: – Esame įsitikinę, kad mokytis – iš aplinkos, vienam iš kito, iš gamtos, yra esminis žmogaus ir Lietuvos kelias pirmyn. O kokybiška aplinka ugdo pati savaime.“

Daugiau nuotraukų:

                        
Žurnalas „Centras“