Vilniaus tarptautinė mokykla

 

TEKSTAS: Agnės Tamašauskaitės
ARCHITEKTAI: Daina Ferguson ir James Ferguson

INTERJERO DIZAINAS: „Aform Studio“
VIETA: Vilnius, Lietuva
ĮGYVENDINTA: 2020 m.
PLOTAS: 2 500 m²
FOTOGRAFAS: Gedmantas Kropis


Vilniaus senamiestyje duris atvėrė išskirtinio dizaino erdvė kuriantiems, besimokantiems, mokytojams ir visai jų bendruomenei – Vilniaus tarptautinė mokykla. Išskirtinė ne tik šiuolaikiškais sprendimais, bet ir savo istorija. Mokykla įsikūrusi buvusio „Pergalės“ saldainių fabriko patalpose, kurios archeologų, pastatų restauratorių, architektų ir interjero dizainerės dėka atgijo naujam gyvenimui.

 


Pirminė architektų idėja apsiribojo rekonstruoti sklype esančius pastatus, kuo labiau išsaugant jų autentiškumą, nekeičiant nei urbanistinės struktūros, nei statinių tūrio. Tačiau, išanalizavus pastato istoriją, nuspręsta išgriauti ypatingos reikšmės neturinčias fabriko dalis, o tarp likusių statinių esančią bendrąją kiemo erdvę uždengti stikliniu stogu. Būtent šis atrijus tapo mokyklos širdimi: jame įrengtos akustinės plokštės sukuria puikią akustiką, tinkančią įvairiems renginiams, koncertams, seminarams. 

Interjero dizainerė, „Aform Studio“ įkūrėja Aurelija Slapikaitė-Jurkonė, pasakoja, kad jos tikslas – jautriai reaguoti į šio pastato istorinį palikimą. Pasak jos, mokyklos išskirtinumas – jos senosios storos senamiesčio sienos, todėl visas lauko karkasas išsaugotas ne tik išorėje, bet ir, kiek įmanoma, viduje. Plytų mūro sienos puošia koridorius ir jungia privačią mokytojų darbo erdvę antrame aukšte. 

 

 

 „Aform Studio“ įkūrėja Aurelija Slapikaitė-Jurkonė


Tik įėjus į pastatą, patekama į registratūrą, kurios erdvei sukurti panaudoti istoriniai senojo fabriko elementai. Registratūros baldas pagamintas iš pastogėje rastų šimtamečių balkių, o už jo atsiveria vienintelė siena, permūryta iš senovinių pilnavidurių plytų. Iš aptiktų pušies balkių suprojektuotos degintų ir vaškuotų (kartu sujungtų arba atskirai grupuojamų) balkių instaliacijos, skirtos mokinių kūrybiniams darbams eksponuoti. Kiekviena detalė ypatinga, bei turinti savo istoriją.

Architektai nusprendė išsaugoti visas senajame pastate buvusias angas, tačiau interjero dizainerė pasakoja, kad labiausiai neramino tai, jog, statybų procesams įpusėjus, klasių erdvės atrodė pernelyg tamsios. Siekiant padidinti natūralios šviesos kiekį mokymosi erdvėse, buvo skrupulingai apgalvota apšvietimo sistema. Kiekviena klasė turi suprojektuotas didžiules stiklo pertvaras, leidžiančias natūraliai dienos šviesai srūti į visus mokyklos koridorius. Taip pat šviesa iš centrinės mokyklos dalies – atriumo – pasiskirsto po koridoriaus erdves ir smarkiai sumažina dirbtinio apšvietimo poreikį. Ten, kur šviesos srauto pagal šiuolaikinius standartus trūko, buvo suprojektuoti specialūs šviesos tuneliai, panaudota daug šviesių atspalvių mokyklos stalams, sienoms ir luboms. Interjero dizainerė neslepia, kad, įrengus mokyklą, rezultatas pranoko lūkesčius.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas ne tik Vilniaus tarptautinės mokyklos apšvietimui, bet ir akustiniams sprendimams. Pagrindinis iššūkis dizaineriams  – koncertų ir renginių salė atriume. Čia įrengta scena, profesionalams skirta garso ir vaizdo įranga, auditorijai pritaikyti platūs laiptai, todėl akustika tapo ypač reikšmingu erdvės elementu. Anot šios srities specialistų, „pagal skaičiavimus buvo pataikyta tiesiai į dešimtuką“. Dėl aukštos kokybės akustinių lubų garso izoliacija klasėse tokia gera, kad mokymosi procesui nesutrukdys net didžiausias triukšmas koridoriuje. Tuo tarpu rūsyje įrengtos sporto salės akustiką lemia ne tik akustinės lubos, bet ir ant sienų suklijuotos paminkštintos plokštės nuo smūgių ir triukšmo.

 

 


Mokyklos interjero dekorui pritaikytos natūralios medžiagos ir žemiškų spalvų gama. Daugiausia baldų pagaminta iš medžio lentų ir iš natūralios faneros. Natūralios medienos stalai susitikimų kambariuose, kavinės, mokymosi erdvėse, medinės kėdės susėsti pietų prie bendro valgomojo stalo, iš lavos akmens padaryta mokyklos kavinės praustuvė. Kad daiktai ilgiau tarnautų ir nereikėtų jų keisti naujais, tam tikrose vietose panaudotos baldinės plokštės. Reprezentacinė žalia mokyklos spalva natūraliai įsiliejo į naują baldų, grindų ir sienų koloritą. Pagrindiniais akcentais tapo natūralaus medžio atspalviai, švelnios pastelinės spalvos grindys, plytų mūro sienos, pilkos betono lubos ir sienos, įvairūs žali akcentai: augalai ant sienų, žalios plytelės, žalsvi kilimai. Tokie ramūs žemiški tonai, natūralaus akmens, betono ir žalumos sintezė su baltomis sienomis ir lubomis padėjo sukurti ne tik funkcionalią, bet ir mokslui, susikaupimui labai palankią erdvę.

Naujojoje mokykloje įrengtos patalpos unikalios ne tik architektūriniu, bet ir funkciniu modernumu. Čia įrengta fotografijų studija, muzikos įrašų studija. Mansardiniame aukšte – tradicinė biblioteka. Taip pat įdomus sumanymas – atviros mokytojų darbo vietos su vaizdu į bažnyčią. Pastatas savo funkcionalumu tarnauja visai mokyklos bendruomenei.

 

 


Vilniaus tarptautinės mokyklos išskirtinumas – šiuolaikiškas požiūris į tvarumą ir gamtos tausojimą, kuris atsispindi daugelyje dizaino sprendimų. Išsaugotos senojo pastato sienos, apgalvotas apšvietimo, šildymo funkcionalumas,  daug natūralių medžiagų – visa tai atspindi aplinkai draugišką mokyklos požiūrį. Daugeliui baldų fanera pasirinkta neatsitiktinai – tai aplinkai palankiausia medžiaga, naudojama baldų gamyboje. 

Didžiausias interjero dizaino iššūkis, pasak A. Slapikaitės-Jurkonės, buvo suderinti daugybę skirtingų atspalvių, dangų, šviestuvų tipų ir viską sujungti į darnią visumą. Kadangi mokyklos plotas išties nemažas, apie 2 500 m², joje sąveikauja daugiau nei dešimt skirtingų dangų, daugiau nei penkiasdešimt išskirtinių baldų tipų, daugiau nei trisdešimt trys skirtingos apšvietimo sistemos. Darna, kokybė ir originalumas čia ypač svarbu. Iki smulkmenų apgalvoti architektūriniai ir interjero dizaino sprendimai skatina kūrybingumą ir bendradarbiavimą, leidžia atsiskleisti mokyklos kultūrai ir požiūriui į tvarumą. Sklandus bendradarbiavimas su užsakovais, tarpusavio pasitikėjimas ir mokyklos bendruomenės džiaugsmas dėl naujųjų erdvių interjero dizainerei yra didžiausias pasiekimas.

Daugiau nuotraukų: 

                                                

Žurnalas „Centras“