Nuo šiandien, liepos 8 d., Vilniaus „Paupio“ kvartalo lauko erdvėse įsikuria atvira architektūros paroda „Reaktyvuojant miestą“, pristatanti 54-is projektus: pastatus, viešąsias erdves, architektūrines instaliacijas.

 

Paroda „Reaktyvuojant miestą“ Paupio kvartale, Vilniuje. Nuotr. Gintarė Šoparaitė

 

Kokių sąsajų galime rasti tarp mažytės terasos už architekto Audriaus Ambraso biuro lango, 20-ies hektarų ploto „Ogmios miesto“ konversijos ir lankstaus, plastiško socialinio būsto pastato Briuselyje, pelniusio Mies van der Rohe apdovanojimą? Paroda „Reaktyvuojant miestą“ siūlo pažvelgti į šiuos bei daugybę kitų – regis, visai nesisiejančių, įprastai vienas greta kito neeksponuojamų – projektų, vienijamų esminio kriterijaus: čia pristatoma architektūra kyla ne iš didingų užmačių ir ne „nuo nulio“, o iš konteksto, iš bendruomenės, iš siekio atgaivinti miestą.

Parodoje eksponuojami raiškiausi pastarųjų dešimties metų Vilniaus, Barselonos bei Valonijos-Briuselio regiono projektai, atstovaujantys šią darnią, į architektūrą kaip į socialinį meną žvelgiančią poziciją.

„Laikas, kai architektūra galėjo būti atsietas, asketiškas, monumentalus menas, jau praėjo. Mes nebeturime prabangos eikvoti medžiagas ir erdvę vien tam, kad įrodytume statinio kaip kūrinio didybę. Šiandien kokybiška architektūra yra ta, kuri moka įsilieti į socialinį audinį, kuri geba įsteigti naujas reikšmes sykiu išsaugodama senąsias, galų gale, ta, kuri pajėgi sukurti norimą vaizdą pasitelkdama ne vien naujas, bet ir antrines medžiagas“, - teigia viena parodos kuratorių Gintarė Šoparaitė.

 

Verslo namai „Paupys“,
A. Ambraso architektų biuras,
nuotr. Ieva Saudargaitė
  Vilnius „Tech Park“, nuotr. Norbert Tukaj

 

Paroda „Reaktyvuojant miestą“ tvarumo, tęstinumo idėjos laikosi ne vien pristatomo turinio atžvilgiu, tačiau ir savo formatu. Pirmiausia surengta Briuselyje bei Barselonoje, miestuose, iš kurių ir kilo, ši paroda, pasipildydama vietinės architektūros pavyzdžiais, keliauja po įvairias šalis. Lietuva – šešta jos stotelė. Be to, pačios parodos instaliacija taip pat panaudota antrą kartą. „Struktūras, kurtas Vilniaus senamiestyje šią žiemą eksponuotai „Homo Absentia“ parodai, skolinomės iš „Lewben Art Foundation“. Jų kryžminė sistema, bylojanti apie susikirtimus, sąlyčio taškus, mums pasirodė esanti tinkamiausia forma šios parodos idėjos raiškai. Be to, kėlėme sau tikslą tausoti senkančius išteklius bei kliautis tuo, kas neša su savimi reikšmių įkrovas, istorijos kvapą, ne kvapą naujumo, švaros ir savitiksliškumo“, - pabrėžia projekto vadovė Vita Soltonaitė-Puslienė.

Antrindamas minčiai, jog tvarumas – net ne tiek ekologinis, kiek socialinis principas, architektas, architektūros kritikas Andrius Ropolas teigia: „Senų elementų, erdvių, pastatų įveiklinimas ne tik atspindi racionalų, ekonomiškumu bei ekologiškumu susirūpinusį mąstymą, bet ir žymi ryškius poslinkius socialiniame audinyje. Antrą gyvenimą pradėję objektai į naują kontekstą ateina su savo istorijomis. Šios prasmės mums tampa didesne vertybe nei naujumas, tvarka, tikslumas. Tai pastebime žvelgdami į gyvenamuosius projektus – pamažu nauji kvartalai pievose tampa pigios statybos sinonimu, o rekonstruotos ar adaptuotos erdvės – prabangos ženklu. Visi parodoje eksponuojami projektai turi papildomas istorijas, savą praeities žymę. Būtent šie pasakojimai ir sukuria esmines kiekvieno projekto vertes.“

 

„Square Street“ Barselona. Aut. „bosch.capdeferro arquitectura“   Pradinė mokykla Assesse, Belgija. Aut. „lRaRChITECTES“  

 

Po atviru dangumi „Paupyje“ eksponuojama, visiems atvira architektūros paroda kviečia vilniečius bei miesto svečius stabtelti ir pažvelgti į projektus, kurių pirmoji paskirtis nėra būti žiūrimiems. Čia eksponuojami statiniai, erdvės priešinasi fasadizmui, grožio dėl grožio tikslui, ir kelia sau iššūkį pirmiausia darniai įsilieti, nepakenkti, antra – atgaivinti primirštą istoriją bei jautriai, atidžiai kurti naują.

Parodos organizatoriai Architektūros fondas, Cities Connection Project, Wallonie-Bruxelles Architecture kviečia parodą „Paupio“ kvartale aplankyti iki liepos 29 d.

Architektūros fondo strateginis partneris Lietuvos kultūros taryba; Projektą iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Daugiau nuotraukų:

#Įvykiai #Parodos

2021-07-09