Vytauto Kasiulio dailės muziejuje – grafiko Žibunto Mikšio gimimo šimtmečiui skirta paroda

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejus rudenį palydi reikšmingu meniniu įvykiu. Lapkričio 30 d., ketvirtadienį, 18 val. čia atidaroma paroda „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“. Žymaus lietuvių grafiko Žibunto Mikšio šimtmečio sukakčiai skirtoje parodoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas jo kūrybos palikimas ir praskleidžiama jį supusios meninės ir intelektualinės aplinkos uždanga.

Žibuntas Mikšys prie spausdinimo preso Johnnyʼio Friedlaenderio studijoje / Žibuntas Mikšys at the printing press in Johnny Friedlaender’s atelier / Žibuntas Mikšys à la presse dans lʼatelier de Johnny Friedlaender. Paryžius / Paris, 1989. Fot. / Phot. Arūnas Baltėnas

„Apie Mikšį neįmanoma kalbėti vien kaip apie dailininką – jo asmenybė aprėpė daugelį intelektinės veiklos sferų, jis smarkiai pasitarnavo intelektualiai ir emociškai stimuliuodamas stokojantį autentiškų kelrodžių ir šaltinių sovietinės Lietuvos kultūros pasaulį, jo išsakoma kritika, siunčiamos knygos, padėti grąžinti į Lietuvą archyvai nepaprastai atgaivino už geležinės uždangos besikankinančius lietuvių menininkus ir intelektualus. Kartais Žibunto išsakoma kritika būdavo rūsti ir aitri, bet už viso to juste jutai skaudų rūpestį Lietuvos kuo skubesniu sugrįžimu į Europos civilizuotų valstybių šeimą“, – sako Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.

Septyni kosmopolitiški kūrybos dešimtmečiai

Tai pirmoji tokios didelės apimties Mikšio kūrybos paroda, atverianti septynis dešimtmečius trukusį dailininko kūrybinį gyvenimą. Labiau pažįstamas kaip rafinuotos estetikos miniatiūrų kūrėjas, šioje parodoje Mikšys bus pristatytas didžiaformačiais rašmeninės grafikos lakštais, pradėtais kurti jam gyvenant Jungtinėse Amerikos Valstijose. 

Su Mikšiui artima teatro sritimi ir vokiečių literatūros veikalais glaudžiai siejasi pasakų ir pjesių iliustracijos, personažai, radęsi pokario metais, patyrus sunkią pabėgėlio dalią. Parodoje pristatomi Paryžiaus ir Venecijos miestų vaizdinių ciklai, tekstais užpildytos mažosios grafikos pavyzdžiai, ekslibrisai, koliažai, gausi ir menkai viešinta palikimo dalis – klijuotinės menininko knygos. Šie saviti dienoraščiai mintims užsirašyti buvo nuolat papildomi, perkuriami, kartais dovanojami artimiems bičiuliams. Tarp jų būta tokių, kurių paskirtis – padėti susigaudyti painiame dirbtuvės, užrašų ir kūrinių pasaulyje – labirinte.  

„Mikšys paprastai vadinamas grafiku. Savo kūryboje jis iš tiesų daugiausia naudojosi kaip tik šia medija. Grafika Žibuntui leido sujungti tris gyvybiškai svarbias kultūros sritis: teatrą, dailę ir literatūrą. Atmetus ankstyvąsias ekspresionistinės stilistikos figūrines kompozicijas ir vėliau kartkartėmis vis pasirodančius jo kūryboje peizažus, visi kiti Mikšio kūriniai (raidinės kompozicijos, iliustracijos, ekslibrisai, pastišai) vienaip ar kitaip susiję su knyga, tekstu, teatru, su vaizduotės pasauliu, kurį galima gabentis su savimi į bet kurią pasaulio vietą ir į kurį galima pasinerti būnant bet kurioje pasaulio vietoje – geriau, jei tokioje, kuri, kaip kad Venecija ar Paryžius, pati stimuliuoja vaizduotę ir siūlo kūrybos motyvus“, – teigia prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.

Saitai su meno pasaulio bendraminčiais

Kūrybinių idėjų ir bičiulystės epicentras telkėsi Jacquesʼo Desjobertʼo litografijų spaustuvėje Paryžiuje. Ten veikusioje Johnnyʼio Friedlaenderio grafikos studijoje Mikšys darbavosi net trisdešimt dvejus metus, aktyviai vyko meno idėjų apykaita. Čia jis susipažino su įvairių šalių menininkais: vokiečiu Raineriu Gottliebu Mordmülleriu, prancūze Brigitte Coudrain, šveicare Fiorenza Bassetti, lietuvių grafiku Linu Jablonskiu, įsitraukė į bendrus projektus. Tarpusavyje keisdamiesi vario plokštėmis, bendražygiai tęsė ir pildė pradėtus kūrinius, skyrė vienas kitam estampus, ekslibrisus, koliažus, atvirukus. Eksperimentinė dvasia vienijo menininko ir jo žmonos Miriam Meras kūrybinį tandemą. 

Plati Mikšio korespondencija pasiekdavo įvairių šalių adresatus ir sovietų Lietuvos menininkus. Atskira parodos dalis pirmą kartą pristato pašto meno (mail art / postal art) pavyzdžius, siejusius Mikšį su oficialiam dailės kanonui nepaklususiais Vincu Kisarausku, Vytautu Kalinausku, Valentinu Antanavičiumi, Edmundu Saladžiumi ir kitais. 

Parodoje demonstruojama videomedžiaga iš muzikologės Vitos Gruodytės asmeninio archyvo, režisieriaus Jono Juozapaičio parengtos vaizdo projekcijos. 

Parodoje eksponuojami 150 kūrinių iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, Vilniaus universiteto bibliotekos, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Janinos ir Vyginto Ališauskų ir kitų privačių kolekcijų. Parodos proga kūrinius Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkiniams dovanojo generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas ir šveicarų menininkė Fiorenza Bassetti. 

Paroda „Žibuntas Mikšys. Kad būt sugrįžtama“ Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma 2023 m. lapkričio 30 d. ir veiks iki 2024 m. kovo 17 d. Parodą lydės turininga renginių ir edukacijų programa vaikams, jaunimui, šeimoms, suaugusiesiems, neįgaliesiems.

Parodos kuratorės: Erika Grigoravičienė, Ilona Mažeikienė, Regina Urbonienė

Ekspozicijos architektas Jurgis Dagelis, dizaineris Marius Žalneravičius 

Projekto rėmėjai: Karin ir Uwe Hollweg fondas Brėmene, Rainer Gottlieb Mordmüller 

Informaciniai rėmėjai: LRT Plius, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Prancūzijoje, Lietuvos Respublikos kultūros atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Pasaulio lietuvių bendruomenė