Modernus arba tradicinis židinys sukuria ramybės zoną, kurioje malonu atsipalaiduoti, pasibaigus darbo dienai. Žiūrėjimas į židinį kiekvienam žmogui suteikia ramybės ir saugumo jausmą. Tai ir puiki šildymosi alternatyva. Be to, tinkamai įkomponuotas židinys rodo ne tik gerus dizaino sprendimus, gerą skonį, bet ir siekius aplinką padaryti jaukią.
Židinių tipai pagal konstrukciją
Atvira pakura – tradicinis židinio sprendimas, kuris žinomas nuo neatmenamų laikų. Siūlome naudoti ten, kur yra daug malkų, nes jo naudingumo koeficientas vos 20%. Visa kita šilumos energija išlekia per kaminą.
Židinio kapsulė – uždara konstrukcija iš metalo (ketus ir plienas) su specialaus stiklo durelėmis. Stiklas išlaiko iki 1000ºC temperatūrą. Įkaitęs kapsulės korpusas – puikus šilumos šaltinis, kurio apdaila gali būti įvairiausių stilių iš skirtingų medžiagų.
Židinio kasetė nuo kapsulės skiriasi tuo, kad ji turi dvigubas sieneles. Oras tarp sienelių cirkuliuoja patekdamas ir išeidamas per specialias angas. Kasetės tipo židiniai naudojami ir be jokios apdailos. Tokio tipo židinių naudingumo koeficientas gali siekti iki 80%.
Krosnelės (liaudyje vadinamos „buržuikomis“) – atvirai stovinčios apvalios ir kvadratinės krosnelės, pro kurių stiklines dureles gerai matosi plevenanti ugnis. Tipiška krosnelių detalė – iš dalies atviras dūmtraukis (kaminas). Krosnelių dizainas būna įvairus – nuo senovinių retro stiliaus kopijų iki modernių metalinių, stiklinių, akmeninių. Naudingumo koeficientas taip pat labai aukštas.
Naudingi patarimai apie židinius
Šalia židinio nelaikykite aparatūros, TV technikos, nes temperatūrų svyravimai labai kenkia buitinei technikai.
TV ekranas ir šalia esanti pakura blaško jūsų dėmesį.
Norėdami išvengti „poškėjimo“, židinyje naudokite sausas kietmedžio malkas. Spygliuočiai (pušis, eglė) šaudo labiau.
Traukai dūmtraukyje didelę reikšmę turi oro sąlygos. Per rūką trauka blogiausia, o vėjuotą dieną – žymiai geresnė. Esant dideliam temperatūrų skirtumui (lauke šalta, viduje šilta), susidaro šalčio kamščiai, kuriuos įveikti galima intensyvia liepsna (pvz. uždegus kelis suglamžytus laikraščius).
Traukos kokybę galima nustatyti pagal liepsnos spalvą. Jeigu liepsna raudona su juodomis juostomis – trauka bloga. Skaisčiai balta spalva ir garsus ūžesys rodo per didelę trauką. Normali trauka – kai liepsna geltonos aukso spalvos.
Nuolat deginant židinį neintensyviai (neleidžiant pakankamo deguonies kiekio), nepilnai sudeginamos malkos išskiria daug suodžių, kurie užteršia dūmtraukį ir židinio sieneles.
Pagal galimybes būtinai kaitaliokite malkų rūšis, nes vienos medienos rūšys dega geriau intensyvia liepsna, o kitos yra kaitresnės ir „mėgsta“ rusenti išskirdamos daugiau šilumos. Tai ne tik sukuria skirtingą įspūdį, bet ir valo židinio sieneles bei dūmtraukį.
Deginant bulvių lupenas – kaminas išsivalo (liaudies išmintis).
Židinio apdailos medžiagos
Židinio fasadas (priekinė dalis supanti pakuros angą) ir šonai gali būti įvairiausių stilių ir formų. Jį reikėtų derinti prie bendro interjero stiliaus.
Klasikiniame interjere naudojamos natūralios (akmuo, medis) medžiagos, kurių prabangūs raštai arba klasikinės formos harmoningai atitiks bendrą interjero stilistiką. Tik atminkite, kad medinės detalės gali būti naudojamos toliau nuo tiesioginės liepsnos ar karšto oro srauto. Atviro tipo židiniai pavojingi dėl „šaudančių“ žarijų, todėl naudokite dekoratyvinius ekranus.
Šiuolaikiniame (minimalistiniame) interjere židinys „slepiamas“ neišskiriant jo iš interjero, todėl medžiagos – tradicinė apdaila būdinga visam interjerui (dekoratyvinis stiklas, dažai). Norint pateisinti „juodą skylę“ tokiame interjere, reikėtų sukurti dar keletą panašių detalių, nišų, kurios padėtų jūsų židiniui „nesijausti“ vienišu. Čia galėtų atsirasti niša malkoms arba pastatyta didelė vaza.
Stiklo, metalo, akmens, medžio deriniai atrodo labai prabangiai, kadangi visos medžiagos natūralios ir pasižymi sau būdinga faktūra, raštu. Labai piktnaudžiaujant šiomis medžiagomis, rezultatas bus apgailėtinas – nepersistenkite. Išmintingiausias sprendimas būtų savo židinio projektą patikėti specialistui.
Granitas arba marmuras – akmens rūšys, kurios turi išraiškingą raštą (marmuras išraiškingesnis) ir nesunkiai apdirbamos. Į Lietuvą šios akmens rūšys atkeliauja iš Italijos. Ši šalis ne tik gamina, bet ir prekiauja įvairių rūšių akmenimis iš viso pasaulio. Akmens plokštės išmatavimai paprastai būna 4 x 2,2 m. Tai reiškia, kad galima projektuotis dideles ištiso akmens detales. Akmenį patartina pasirinkti nuvykus tiesiai į sandėlį, nes kiekviena plokštė – unikali.
Tekstas: Vytautas Gurevičius