Žurnalas „Centras“ 2014 m. Nr. 4 - interjeras.lt

		Biurų komplekso atgimimas Skype biuras Wix.com biuras Ar mūsų kūnas paklūsta mobiliosioms technologijoms? Natūralūs sprendimai viešose ir privačiose erdvėse Paslaptingi kilimų raštai Inovatyvus skandinaviškas požiūris į biurą Išskirtinės naujovės vonios kambariui Garažo virsmas jaukia kavinuke Futuristinis baras Bulgarijoje Viešbutis kalno papėdėje Moderni prabanga Bulgarijos sostinėje Venecijos bienalė
		Plūduriuojantis biuras Tekstas: Juha Ilonen Fotografijos: Mika Huisman, Marko Huttunen Vieta: Katajanokka, Suomija Realizacija: 2013 m. Vanduo – tai gyvybės šaltinis, šalia kurio žmogui gera būti, kuris traukia. Ne kiekvienas iš mūsų gali įsivaizduoti gyvenimą ar darbą supantis ant bangų, tačiau šį kartą pristatome tarsi naujai atgimusią architektūrą, nes pastato pagrindu buvo pasirinktas būtent vanduo, o ne kaip įprasta – gruntas. Šiandien didžiuliai plūduriuojantys pastatai pagaliau pradeda atsirasti Helsinkio miestovaizdyje ir pirmasis iš jų buvo „Arctia“ biuras Katajanokka uoste. Šis rizikingas projektas atnešė visai naujus vėjus architektūros srityje ir džiugiai triumfuoja savo lakoniška išvaizda, tačiau tuo pačiu ir stipriu emociniu santykiu tarp pastato bei jį supančios aplinkos, tarp vietinių ilgaamžių gyventojų bei uosto, laivų tradicijų. Tokią architektūrą drąsiai galima vadinti miesto palikimu bei kultūros dalimi.
		Biuras be darbo stalų Fotografijos: Jasper Sanidad Vieta: San Franciskas, JAV Realizacija: 2013 m. Architektų pagrindinis tikslas buvo suteikti biurui individualumo, atspindėti įvairias darbuotojų asmenybes. Pagrindinis šio interjero išskirtinumas ir idėja yra tai, kad darbuotojai gali nuolat keisti savo darbo vietą ir nesėdėti tik prie nuosavo stalo – visas biuro pastatas – tai darbo vietos, kurios tiesiog nepasižymi oficialiu ir tradiciniu įvaizdžiu, todėl įėjus atrodo, jog didžioji ploto dalis skirta poilsio zonoms. Pagrindinis baldų, dekoro bei kitų interjero elementų išdėstymas atskleidžia kolektyvinio darbo svarbą įmonėje. Čia darbo vieta tampa sofa, mongoliška jurta, ilgi stalai, primenantys tokius, kokie įprastai būna pasitarimų salėse...
		Viešbutis, nepamiršęs praeities Tekstas: Gintautė Kisieliūtė Vieta: Saint Vincent, Italija Realizacija: 2012 m. Aukščiausių Europos kalnų supamas „Parc Hotel Billia” viešbutis traukia lankytojus savo ypatinga aura. Atsidūrus pačioje Alpių šerdyje apima nenusakomas jausmas, o supanti gamta sukelia įvairiausias teigiamas emocijas. Užsakovo tikslas buvo sukurti dermę tarp dizaino ir patogumo bei modernumo ir istorinės tradicijos. Buvo sukurtas interjeras, kuriame viešbučio svečiai jaustų didžiulį komfortą. Šiuolaikinis žmogus čia ne tik randa jam neįprastus istorinius elementus, bet ir yra aprūpinamas patogumu ir jam pažįstama estetika.
		Žalioji studija Tekstas: Saulė Juknevičiūtė Fotografijos: Jack Hobhouse Vieta: Londonas, Jungtinė Karalystė Realizacija: 2013 m. „Žaliosios studijos“ esmė yra racionalus miesto gyvenimas. Būtent toks konceptas šiame projekte yra nuosekliai įgyvendintas pradedant kasdieninių kelionių efektyvinimu ar net eliminavimu ir toliau nuosekliai vykdomas kitose srityse – architektūroje, norint išsaugoti sodą, didinant energetinį efektyvumą interjere. „Fraher“ architektai savo projektu parodo, kaip dideliame mieste tvari architektūra gali padėti gyventi ir taupyti laiką bei sąnaudas. „Žalioji studija“ gimė dėl absoliučiai pragmatiškų priežasčių, todėl jos praktiškumas, savaime suprantama, turi turėti tęstinumą visuose lygmenyse. Svarbu paminėti, kad architektus ribojo visiems gerai suprantami statybų aspektai: limituotas laikas ir biudžetas. Dėl to buvo pritaikyti patys elementariausi ir kartu efektyviausi tvarios architektūros principai, kurie padeda taupyti ne tik energiją, bet ir pinigus.
		Spalvingojo „Memfio“ įkūrėjas Tekstas: Jonas Malinauskas Žmogus, įpusėjęs septintą gyvenimo dešimtmetį, įprastai laikomas pasenusiu, konservatyviu ir tinkamu nebent užtarnautam poilsiui. Vis dėlto meno pasaulyje pasitaiko įspūdingų išimčių. Viena iš jų – žymus italų dizaineris Ettore Sottsass (1917 – 2007 m.). Būtent jis, būdamas 64 metų amžiaus, subūrė kūrybinę grupę Memphis, padariusią revoliucinį perversmą XX a. dizaino ir architektūros raidoje. Vieni Memphį mėgo, kiti jo tiesiog neapkentė, bet abejingų stebėtojų jis tikrai nepalikdavo. Jauniems to laikotarpio dizaineriams naujasis stilius tapo intelektualiuoju kelrodžiu, išvadavusiu juos nuo sausojo racionalizmo ir suteikusiu lankstesnį, konceptualesnį požiūrį į projektavimo procesą.
		Lietuva ir dizainas – kaip sportas Tekstas: Sandra Kliukaitė Niekam nežinomas kultinės frazės „Savam krašte pranašu nebūsi“ autorius tai sakydamas turbūt net nenutuokė, kad jo sugeneruota mintis puikiai tiks ir dizaino industrijai. Taip jau dažnai nutinka, kad tik laimėjus vieną kitą „riebesnį“ tarptautinį apdovanojimą ar atsidūrus kokiame „designboom‘e“, ar kitame įtakingame dizaino tinklalapyje, lietuviška žiniasklaida kaip mat sureaguoja ir atkreipia dėmesį į lietuvišką dizainą bei praneša apie jį visiems internetu, kartais net parašo apie tai rankomis apčiuopiamoje, spausdintinėje žiniasklaidoje.

#Anonsas #Žurnalo "Centras" anonsas

2014-09-03