Rūta Lipaitė

Per daugiau nei trisdešimt penkerius kūrybinio kelio metus stiklo kūriniuose atradau erdvę nuolatiniams eksperimentams ir įvairioms meninės išraiškos galimybėms. Man svarbu ne tik atskleisti stiklo grožį, bet ir ieškoti naujų būdų, kaip ši medžiaga gali suskambėti šiuolaikinėje aplinkoje.

Savo kūryboje derinu klasikinio vitražo estetiką su moderniomis erdvinėmis ir tūrinėmis stiklo kompozicijomis. Jungiu įvairias meninio stiklo technikas, eksperimentuoju su skirtingais deriniais. Mano kūriniuose yra įvairios vitražo ir meninio stiklo technikos – nuo klasikinio vitražo iki tūrinių lieto ir sukepto stiklo kompozicijų. Man įdomus bespalvis ir spalvotas, skaidrus ir matinis, reljefinis stiklas ar stiklas su oro burbulais. Taip pat naudoju senus stiklo dirbinius ir komponuoju juos su naujomis detalėmis.

Kiekviename savo kūrinyje spalvą, techniką ir kompoziciją renkuosi atsižvelgdama į architektūrą bei meninę ir funkcinę kūrinio paskirtį. Man svarbu, kad vitražas ar stiklo kompozicija harmoningai papildytų erdvę. Todėl kūrybiniame procese daug reikšmės teikiu bendradarbiavimui su architektais, metalo plastikos kūrėjais ir kitų sričių specialistais. Konstrukciniai sprendimai, metalo plastikos ir kalvystės objektai dažnai tampa svarbia, nors iš pirmo žvilgsnio nematoma, mano kūrybos dalimi.

Svarbią vietą mano kūryboje užima ir antrinis stiklo gaminių panaudojimas bei mažųjų interjero detalių kūrimas. Daiktai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo morališkai atgyvenę ar jau nebereikalingi – tai peleninės, lėkštelės, įvairios utilizuoti skirtos talpos, buteliai, kvepalų buteliukai. Suteikdama jiems naują prasmę ir formą, apsaugau juos nuo išmetimo ir pakeliu į kitą estetinį bei meninį lygmenį.

Manau, kad XXI amžiuje monumentalioji dailė, o kartu ir vitražas plačiąja prasme, išgyvena atsinaujinimo etapą. Šiandien vitražas gali būti ne tik tradicinis kūrinys architektūrinėje erdvėje, bet ir šiuolaikiška, eksperimentinė bei įvairiomis formomis atsiskleidžianti meno rūšis. Tikiu, kad vitražo ateitis priklauso nuo kūrėjų, kurie nebijo peržengti įprastų ribų ir stiklo magiją atskleisti ir monumentaliuose, ir nedideliuose, asmeninėms erdvėms skirtuose kūriniuose.