Viktorija Karsokaitė
Nuotraukos Chisels play

Ignas Krikštopaitis

„Tikime, kad baldai turi būti ne tik funkcionalūs, bet ir pasakojantys unikalią istoriją, – kaip meno kūriniai“, – taip prisistato išskirtinius baldus gaminanti komanda „Chisels play“. Įmonės įkūrėjas Ignas Krikštopaitis įsitikinęs, kad mūsų aplinka ne tik kuria nuotaiką – ji gali įkvėpti, nuraminti. Todėl atitinkamai reikia rinktis ir namų apstatymo objektus. 

I. Krikštopaitis papasakojo, kaip baldų gamyba atsirado jo gyvenime, kaip vertina šių dienų interjerus ir ko reikia, kad namai taptų saviti, inspiruotų ir keltų geras emocijas.

Kažkaip natūraliai jie atsirado. Iš pradžių vienas dirbau, po to, žiū, išaugo komanda. 

Visą laiką mane traukė medis. Pasiblaškiau šiek tiek svetur, išbandžiau statybininko, baldžiaus  ir įvairius kitokius amatus. Galiausiai supratau, kad noriu savo dirbtuvių, tiesiog noriu kažką kurti, turėti vietą, kur galiu eksperimentuoti. Labai idiliškai skambėjo, bet buvo sunkiai įgyvendinama. Todėl važiavau į užsienį užsidirbti, o grįžęs kūriau dirbtuvę. Taip per kelerius metus viskas išjudėjo iš stagnacijos. Susibūrė komanda, tapome šiek tiek žinomi, atsirado ir užsakymų. 

Tačiau nei tėvai, nei seneliai nebuvo staliai. Pats studijavau informatiką, bet ji nepatiko. Trūko apčiuopiamo rankinio darbo, todėl perstojau į architektūrą. Pirmieji metai buvo smagūs – buvo gausu piešimo, maketavimo, dizaino. Vėliau viskas apkarto, nes grįžau į tą pačią informatiką  (braižymą prie kompiuterio), nuo kurios bėgau. 

Kodėl svajojote įkurti dirbtuves ir kurti tokius išskirtinius baldus? 

Visada traukė kūryba, niekada nenorėjau gaminti standartinių dėžučių. Žinoma, nuo jų irgi nepabėgau, teko ir jas išmokti gaminti. Tačiau neatsisakiau įvairių keistų, ekscentrinių užsakymų. Bendradarbiavau su įdomių idėjų turinčiais dizaineriais ir kitų profesijų žmonėmis. Man buvo įdomu išbandyti įvairias technikas. 

Pradėjęs darbuotis dirbtuvėje, eksperimentavau su medžiu ir epoksidu. Tuomet internete išpopuliarėjo epoksidinė derva, tad su broliu pagaminome seriją mėgėjiškų, bet mielų lempų. Deja, netrukus pasidarė sunku konkuruoti su kiniška produkcija. 

Dažnai įmonės ar kiti gamintojai tiesiog atsisako nestandartinių projektų, nes nežino, kaip apskaičiuoti tokio projekto vertę. Nesakau, kad mes tai puikiai sugebame, bet nuo to nebėgame. Tokių projektų mes norime – mums smalsu. 

Eksperimentavimas ir naujų technikų mokymasis traukia tiek mane, tiek komandos narius. Mielai ieškome sprendimų, nebijome klysti. Ne vykdydami kliento užsakymą, žinoma. Testuojame ir mokomės, kol tampame pakankamai įgudę pereiti prie kliento darbų. 

Ši filosofija kilo natūraliai. Erdvės kuriamos žmonėms. Komercinėse erdvėse šurmuliuoja žmonės ir, sąmoningai ar ne, semiasi iš ten energijos. Išeina su emocija. Su pakilesne ar slogesne – čia tasai svarbus klausimas. Erdvę kuria ten esančios formos ir objektai – baldai, šviesos bei garsai. Tai nuvertinti būtų savanaudiška.

Jei kalbėtume tik apie funkciją, mums užtektų paprastų suolų ir dėžučių. Tačiau interjeras daro milžinišką įtaką mūsų savijautai. Namuose praleidžiame marias laiko, tad reikėtų daugiau dėmesio skirti savo aplinkai. Ši turėtų įkvėpti, pakylėti, raminti ir, kai reikia, globoti. Mes  čia jaučiame itin didelę atsakomybę. 

 Chisels play komanda

Atsakomybė žmogui. Kad kūrinys ne tik atliktų pirminę funkciją, bet ir turėtų estetinę vertę, perteiktų vertybes. Dauguma atvejų jos gerokai svarbiau už patį funkcionalumą. 

Taip, tą pastebėjau ir man dėl to buvo šiek tiek apmaudu. Skandinaviški interjerai yra labai šalti, sterilūs, minimalistiniai. Man juose trūksta gyvybės. Taip, jie puikiai atlieka savo funkciją, yra praktiški ir, sakykime, stilingi, bet juose nėra gyvasties – jaukumo. Viskas be galo nyku. 

Žmonės grįžta prie natūralaus medžio, tokio, koks ji yra: su natūraliu kraštu, šakomis, įskilimais. Anksčiau dauguma pageidavo visiškai švaraus, ištobulinto produkto, kad jokios šakelės nebūtų, o dabar renkasi natūralumą. Pagaliau! 

Nebijo žmonės eksperimentuoti, sulaukiame labai kitoniškų sprendimų. Net, atrodytų, renkasi tarpusavyje nederančias medžiagas, pavyzdžiui, medį plius organinį stiklą. Ir patys dizaineriai linkę žaismingiau žiūrėti į tokius sumanymus. Ovacijos iš mūsų dirbtuvių!

Man atrodo, daug kam pabodo vienodumas. Interjerai buvo labai vienodi – toks jausmas, kad kopijuoti vienas nuo kito. O dabar žmonės drąsiai renkasi nuotaiką kuriančius dalykus. Nepaprastai džiugina ši permaina. 

Pirma, toks baldas gali įkvėpti savo išvaizda, medžiagiškumu, forma ir pakelti nuotaiką. Tai labai svarbu. Jeigu visada žiūrėtume tik į praktiškumą, funkciją ir neteiktume dėmesio papildomoms detalėms, gyvenimas taptų niūrus, neliktų nustebimų, stebuklų ir viskas suktųsi tik apie esmę. Bet gyvenimas toli gražu nėra vien praktiškumas. Jis yra labiau emocijos ir patirtis.

Viskas priklauso nuo baldų ir nuo to, su kuo bendradarbiaujame. Užsakovas gali būti labai lankstus, pateikti bendrą idėją, o technologinius sprendinius ir medžiagas pasiūlome mes. Toks procesas paprastai būna natūralus ir smagus: klientas išmoksta lankstumo ir naujų dalykų, o mus moko juos komunikuoti ir priimti, taip pat kuo tiksliau įkūnyti tai, kas buvo sumanyta. Bet gaminame ir labai aiškų brėžinį turinčius baldus. 

Esame septynių žmonių komanda. Aš vadovauju ir kartu dirbu dirbtuvėse, turime projektų vadovą, architektą, baldų restauratorių, meistrus-dailides. 

Įprastos industrinės medžio plokštės: nuo medžio drožlių plokščių iki faneros bei laminuotų plokščių. Žinoma, mūsų meilė yra medžio masyvas. Bet mielai dirbame su metalu, nerūdijančiuoju plienu, betonu, epoksidu... Esmė ta, kad mes nebijome eksperimentuoti. 

Šiuo metu daugiau bendradarbiaujame su dizaineriais, bet tikrai neatsisakome privačių užsakymų. 

Gaminame tiek individualiems namams, tiek komerciniams objektams. 

Viso projekto nesame atsisakę, bet yra buvę detalių, kurias reikėjo keisti, nes nebuvo tokios technologijos arba ji buvo per brangi. Tokių atvejų pasitaiko tuomet, kai baldo dizainas būna stipriai nestandartinis. Tuomet tenka pasukti galvą ir pasiūlyti sprendimą, tiksliau, alternatyvą, kaip norimą dalyką įgyvendinti. 

Žinoma, tą tikrai atliekame. Aišku, visada prašome bent nuotraukos. Kažko, ką internete žmogus būtų nusižiūrėjęs. Bent stiliaus, kurio norėtų, kad galėtume pajusti žmogaus skonį ir nuo to atsispirti. Svarbu žinoti, koks interjeras, kokia stilistika artima užsakovui, antraip labai sunku pradėti darbą. 

Mums svarbu, kad žmonės nebijotų kreiptis su savo drąsiais sumanymais, įdomiomis idėjomis. Tikrai ieškosime sprendimų. Mums patinka kitoniški, nestandartiniai užsakymai. Tebūnie žmogus neįsivaizduoja, kaip tai reikėtų padaryti, bet jam juk ir nereikia. Tai jau mūsų darbas.

Daugiau informacijos: chiselsplay.com

288