Demoloftas – buities filosofija daugiafunkcėje erdvėje

 

Tekstą parengė Dovilė Patackienė
Nuotraukos Augio Narmonto


 Jie turi stiprią buities ir gyvenimo kokybės filosofiją, kurią komunikuoja praktiniais pavyzdžiais demonstracinėse erdvėje. Interjero ekspertė Dalia Mauricaitė Kalinauskienė ir architektas Nauris Kalinauskas – gerai žinomi profesionalai Lietuvos dizaino erdvėje. Jie pirmieji mūsų šalyje pradėjo kurti demonstracinius namų interjerus ir įsteigė kokybiškos buities studiją „Demoroom“. Pirmieji įkūrė dizaino galeriją-parduotuvę „Lithuanian Design Block“, organizavo dizainerių konkursą „Neformate“ ir pirmąjį lietuvių dizainerių kalėdinį turgų, kasmet loftų kvartale rengia „Dizaino savaitgalį“. Dalia prisipažįsta: „Mes net iš atostogų grįžtame su nauja idėja.“ Viena tokių – ką tik duris atvėręs demoloftas Ševčenkos gatvėje, Vilniuje.

 


Dalia, papasakokite, kaip prasidėjo parodomųjų interjerų istorija?

Ji prasidėjo prieš 12 metų, kai su nekilnojamojo turto vystytojais įrengėme pirmąjį demonstracinį loftą „Loft Town“ kvartale. Jį sudarė parodomasis butas, studija ir ofisas. Loftų kultūra Lietuvos gyventojams tada buvo nežinoma: žmonės neįsivaizdavo, kaip panaudoti lofto erdvę, o statytojai nesinaudojo 3D programomis ir virtualiais turais, nekūrė vizualizacijų, kaip gali atrodyti gyvenamasis loftas. Esame dideli loftų gerbėjai, taigi patys pasiūlėme statytojams šią idėją. Kas daugiau galėjo įgyvendinti šią idėją, jeigu ne mes? Ne veltui esu vadinama loftų deive ir karaliene. 

Dar jūs vadinama buities analitike. Kam tiek dėmesio buičiai?

Kartu su vyru esame pakeitę aštuonias gyvenamąsias vietas, todėl apie namų įrengimą ir praktinę buities pusę žinome labai daug. Aš visada tikėjau, kad dizaineris turi būti kokybiškos kasdienybės kūrėjas, padedantis žmogui geriau gyventi. Deja, dažnai interjero dizainerį samdantys žmonės galvoja tik apie estetiką ir per daug dėmesio skiria interjero tendencijoms. Daugiausia kalbama apie tai, kaip namai atrodys, o ne apie tai, ar jie bus patogūs. Juk virtuvės fasado dekoras be funkcionaliai suprojektuoto korpuso yra bevertis. Geras interjeras nėra prabangus interjeras, geras interjeras – tai patogūs namai. Taip natūraliai gimė pirmasis parodomasis namų interjeras „Demoroom“, kuriame dabar ir kalbamės. 

Kokią funkciją šiandien atlieka „Demoroom“?

Pagrindinis „Demoroom“ tikslas – kad buitis nežudytų meilės. Tai edukacinė kokybiškos ir patogios buities pažinimo erdvė, kurioje nuodugniai diskutuojame apie kiekvieną namų zoną. Visiškai įrengtame demonstraciniame interjere vyksta praktinės paskaitos, kaip pažinti, teisingai suprojektuoti ar palengvinti buitį. Nors dauguma galvoja, jog kalbėti apie buitį žema, jos neišvengsime. Tam, kad turėtume laiko kalbėti apie filosofiją, psichologiją, meną ir kitus vertingus dalykus, turime susikurti patogius ir laiką taupančius namus.

 

  

 

Dalia, naujausias jūsų projektas – ką tik duris atvėręs demoloftas Ševčenkos gatvėje. Papasakokite, kokia jo paskirtis ir idėja?

Taip, džiaugiamės pristatydami naujausią savo kūrinį – 134 m² ploto demoloftą, esantį loftų kvartale Ševčenkos g. 16A, Vilniuje. Demoloftas – tai daugiafunkcė, nuolatos kintanti erdvė – suskaičiavome net aštuonias skirtingas veiklas. Pirma ten perkėlėme „Demoroom“ buities studiją: įrengėme virtuvės, vonios, svetainės ir miegamojo erdves. Čia atvykę žmones galės pamatyti ir išbandyti neįprastus interjero sprendimus. Paminėsiu keletą įdomesnių: mozaikinio betono (terazzo) grindis, pagamintas iš daugybės skirtingų formų ir spalvų akmenų bei greitai kietėjančio „Ardex“ mišinio (mišinys sustingsta per 24 val., tuo tarpu tokių grindų gamybai naudojant įprastą cementą džiūvimo procesas užtrunka iki 28 parų); vonios kambaryje išskirtiniais įmonės „Cole&Son“ neaustinio pluošto tapetais „Woods“ išklijuotas ir lakuotas sienas bei baldus; dušo kabiną, padengtą specialiu betoną primenančiu „Berling“ glaistu, kuris puikiai tinka ieškantiems alternatyvos plytelėms – jis ne tik gerai atrodo, bet ir lengvai valomas.

Dvejojantys, ar tualete reikia bidė ar apiplovimo dušiuko, o gal išmaniojo WC puodo, galės išbandyti „Laufen Navia“ išmanųjį klozetą, turintį apiplovimo funkciją. Ieškantys durų pamatys, kaip tikrame interjere atrodo integruotos berėmės durys, kurios, nudažytos sienų spalva, tampa beveik nematomos. Galvodami apie audinius namuose, mes renkamės tik vieną kartą: užuolaidos, patalynė ir rankšluosčiai pagaminti iš minkštinto lininio „Linenme“ audinio. O net šešių metrų ilgio užuolaidos užtraukiamos ir atitraukiamos elektriniu pulteliu „Ardena“ valdomu karnizu.

Darbo dienomis demoloftas bus atviras lankytojams ir, tikimės, taps dizainerių, architektų ir jų klientų susitikimų vieta. Mūsų loftų kvartale dirba ir gyvena daug kūrybingų žmonių. Labai tai vertiname, tad norime palaikyti ir stiprinti šią bendruomenę. Per demolofto atidarymą surengėme kaimynų portretų parodą – taip parodėme, kad nėra nieko svarbiau už žmones. Lankytojus pasitiks Audronė su lyg namuose paruoštais užkandžiais ir skanėstais. Virtuvės erdvė suprojektuota kaip demonstracinė patogios namų virtuvės versija: atsakingai parinkti ne tik maisto produktai, bet ir buitinė technika, įrankiai, indai. Įdomu tai, kad visi norintys galės sužinoti, kaip namie pasigaminti tokį desertą, kur įsigyti ką tik ragautos duonos ar, pvz., pirmąkart išbandytą verdančio vandens „Grohe Red“ maišytuvą. O galvojantys apie naują virtuvę galės apžiūrėti skirtingas „Thermopal“ bei „Cleaf“ fasadines ir korpusines plokštes, „Fundermax“ bei „Lamicolor Compact HPL“ stalviršius, pabandyti skirtingus „Hafele“ stalčių mechanizmus, įsimylėti, mano manymu, nepakeičiamą „Hafele Tandem“ ūkinę spintą.

 

 

 

Vienas iš labai nudžiuginusių bandymų yra virtuvės fasadai-paveikslai. Tai yra kartu su įmone „Brasa“ pagamintos baldinės durelės, kurių konstrukcija labai panaši į nuotraukų rėmelius. Taip jūsų virtuvės fasadai gali tapti keičiama nuotraukų ekspozicija. Dabar demolofto virtuvėje eksponuojamas fotografo Dainiaus Ščiukos juodojo gaidžio portretas. Ši virtuvė nuo įprastos kavinės skiriasi tuo, kad čia viskas kaip namuose – viskas, ką čia matote ar ragaujate, gali nesunkiai atsirasti ir pas jus.

Vakarais organizuosime temines paskaitas, diskusijas ir dirbtuves, skirtas susidraugauti su buitimi ir kasdienybės džiaugsmui atrasti, pvz., „kokybės prasmė“ „Vaikai buityje“, „Zero waste gyvenimo būdas“, „spintos kapsulė“ ir pan. Šią veiklą vadiname „kasdienybės mokykla“. Praktinius užsiėmimus ves savo srities žinovai. 

Demolofte taip pat įkūrėme „medžiagų biblioteką“. Ji nėra milžiniška, tačiau kruopščiai atrinkta, skirta  visiems, besidomintiems interjero įrengimu. Antrajame lofto aukšte, 35 m² erdvėje, įrengsime taikomojo meno galeriją, kurioje bus demonstruojamos kintamos ekspozicijos, pristatančios įdomius, vertingus taikomojo meno kūrinius. Taip pat tęsime tradiciją ir rengsime sezonines kelių dienų Lietuvos kūrėjų pop-up muges.

Be visų paminėtų demolofto veiklų, savaitgaliais planuojame kviesti skirtingus virtuvės šefus ruošti vėlyvųjų pusryčių: virtuvės meistrai galės kurti ir eksperimentuoti, o lankytojai – ragauti ir mėgautis. Dar viena mintis – įkurti nedidelę naudingų dovanų parduotuvę, nes dažnai, pradėję galvoti apie dovanas, puolame pirkti nereikalingus daiktus ir juos pakuojame į nevertingą pakuotę.

Tokio daugiafunkcio dizaino projekto analogo Lietuvoje dar nėra buvę.  

 

 


Šiandieną daug kalbame apie atsakingą vartojimą. Žmogaus santykis su daiktais – taip pat neatsiejama jūsų veiklos tema.

Man visada buvo svarbus procesas, o ne tik rezultatas. Tačiau daugelį užvaldęs perfekcionizmo troškimas: viską privalome padaryti geriausiai, be klaidų, atrodyti privalome tobulai ir mūsų aplinka turi būti tobula. Kai taip imame galvoti, nutinka tragedija: ne baldai ir namų dekoro elementai kartu su mumis gyvena, o mes jiems tarnaujame, norėdami išlaikyti jų tobulumą. Namų šeimininkai trukdo gyventi pagalvėlėms, užuolaidoms, tapetams ir kilimams, mes juos purviname, liečiame, glamžome ir triname. Mes tarnaujame namams juos prižiūrėdami, valydami, dėliodami rakandus. Namuose, kuriuose siekiama palaikyti idealią švarą, nėra vietos gyvenimui. Suaugusieji atsisako hobių, iš vaikų atimama kūrybos laisvė. Taip neturėtų būti, namų aplinka turėtų leisti mums atsipalaiduoti ir tobulėti – tai yra vienintelė pasaulyje erdvė, kuri priklauso tik mums. Kai tai supranti, pradedi atsakingiau žiūrėti į supančią aplinką ir pradedi klausti: „Ar šis daiktas palengvina mano buitį, ar mane kankina? Ar jis mano draugas, ar aš esu jo vergas?“ Kai suvoki, kaip negailestingai gali su tavimi pasielgti daiktai, tai ir pirkti juos pradedi atsakingiau – galvodamas ne vien apie kainą ar nuolaidą.

Tai kur yra harmonija buityje ?

Esame sukūrę net atskirą terminą „optimalizmas“, skirtą žmogaus ir daikto santykiui sureikšminti. Juk žmogus, gyvendamas namuose, palieka pėdsakų: po miego lieka sujaukta patalynė, po valgio – nešvarūs indai, net mes su laiku kintame. Tai neišvengiama. Kiekvienas žmogaus veiksmas namuose turėtų būti priimamas tarsi ritualas: ant stalo paliktas kruopščiai rinktas puodelis su natūralia arbata, netvarkingai ant sofos gulintis, tačiau spalviškai prie jos derantis pledas. Daiktų nedaug, bet jie dera tarpusavyje, jie kokybiški ir brangūs savininkams. Pakeitus požiūrį, kad buitis yra tarsi ritualas, gerokai palengvėja. 

Dabar populiarios zero waste, less is more bendruomenės, kalbančios apie gyvenimo būdo ekologiją ir aplinkos tausojimą. Kokios jūsų veiklos paralelės su šiomis filosofijomis?

Pritariame šiems judėjimams ir juos skatiname. Mūsų matymas panašus, tik žvelgiame į vartojimo mažinimą kitu kampu. Pagrindinė mūsų filosofijos ašis – kasdieninis maksimalus komfortas žmogui. Turėtume aiškiai išsigryninti savo poreikius, siekti kokybės ir gauti geriausia, kas įmanoma, nes visi esame to verti. Pirkdami pigius daiktus kuriame nekokybišką pigią aplinką ir, laikui bėgant, patys tampame pigūs. Nebūkime pigūs ir nenuvertinkime savęs. Kodėl nepasirinkti geriausio sprendimo, kokybiškiausios prekės, brangiausio daikto, jeigu jo tikrai mums reikia? Kitaip nematau prasmės gyventi ir kentėti. Kada visa tai aiškiai suvoki, labai lengva išsirinkti. Kaina tampa nebesvarbi, o menkaverčių kiniškų prekybcentrių prekių nebematai. Renkiesi daiktus, reikalaujančius minimalios priežiūros, tačiau suteikiančius maksimalų malonumą ir komfortą. Vaikščioti po parduotuves nelieka prasmės, nes pasikeičia pirkimo eiliškumas: kasdienybėje atsiranda tam tikro daikto poreikis, imi jo ieškoti, analizuoti jau esamus, pasirinkęs pradedi apie jį svajoti ir jį įsimylėti, galiausiai nebegali be jo gyventi ir tik tada jį perki konkrečioje parduotuvėje. Taigi dažnai girdimas pardavėjų klausimas „gal kažko ieškote?“ yra beprasmiškas tiek žmogui, nežinančiam, ko nori, tiek aiškiai žinančiam, ko atėjo. Pavyzdžiui, mes esame pamilę darbo kėdę EA 117, sukurtą 1957 m. „Charles & Ray Eames“, ir visos kitos kėdės mums tiesiog nebeegzistuoja. Deja, nedaugelis tai supranta ir pirkdami vis dar labiau vertina patį pirkimo procesą negu tolimesnį nupirkto daikto gyvenimą.

 

 

 

Sakote, kad neįmanoma arba labai sunku sutvarkyti blogai suprojektuotus namus. Kokie dažniausiai pasitaikantys sprendimai nepadeda palaikyti sisteminės tvarkos namuose?

Pasaulyje daug entuziastų ir judėjimų, „Netflixe“ serialų ir „Youtube“ vaizdo tinklaraščių, pasakojančių, kaip sistemiškai susitvarkyti namus. Mes kalbame apie tai, kaip nuo pat pradžių funkciškai ir patogiai įsirengti namus, kad juose gyvenant tektų kuo mažiau tvarkytis. Būtent šia tema teikiu individualias kelių valandų konsultacijas klientams „Demoroom“ buities studijoje, kur atsakingai aptariame interjero funkcinę schemą, pasirinktas medžiagas, daiktus ir jų ilgaamžiškumą.

Taigi kiekvienuose namuose yra vertikalių ir horizontalių paviršių. Iki minimumo turėtume sumažinti horizontalių paviršių ir stalviršių kiekį, nes kiekviena tokia plokštuma prašosi būti apstatoma daiktais daikteliais. Juos turime griežtai atsirinkti ir palikti tik norimus eksponuoti. Be to, atkreipkite dėmesį, kad vienas daiktas nemėgsta ilgai būti vienišas, todėl labai greit „prisikviečia draugų“. Numeskime vieną kojinę ne vietoje, vakare pamatysime, kaip tokių draugių susidarė visa krūvelė. Kita tvarkingų namų sąlyga – kuo daugiau sieninių spintų, kuriose sandėliuojame būtiniausius buities daiktus, drabužius, įrangą ir kt.

Projektuojant erdves itin svarbu optimaliai išnaudoti kiekvieną kvadratinį metrą: kuo mažiau nenaudingo ploto, tuo mažiau valomo ploto. Kalbu apie plačius laiptus, ilgus koridorius, didelius holus, sandėliukus ir drabužines.

Svarbu atsiminti, kad žmogus iš prigimties yra darytojas, daug dalykų padarantis rankomis, todėl tvarkytis sveika tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Tačiau kiekvienas daiktas skleidžia savitą energiją ir jis gražus tol, kol švarus. Tik mėgstamą daiktą valydami, nešiodami ir naudodami galime jausti malonumą. O jei pasirodo, kad daug daugiau energijos atiduodame visų namuose esančių daiktų priežiūrai, nei turime laiko jais mėgautis, vadinasi, turime per daug daiktų.

Daugiau nuotraukų:

         

Žurnalas „Interjeras.lt pataria“