Gamtos ir architektūros sintezė

 

Tekstą parengė Dovilė Patackienė
Nuotraukos iš įkūrėjų asmeninio archyvo


Meditaciniai nameliai gamtoje – tokia buvo pirminė mintis išvydus projekto „Doyou Place“ fotografijas socialiniuose tinkluose. Vilniaus apskrityje, Semeliškėse, kalvotoje vietoje šalia ežero ir miško, prieš metus išdygo trys A formos 50 kv. metrų poilsio nameliai, savo architektūra ir estetika natūraliai įsiliejantys į vietos kraštovaizdį. „Escape the City“ – skelbia projekto šūkis internete. Beveik neklydau dėl namelių paskirties. Tačiau pirminė šio projekto idėja buvo priešinga – linksmybėms skirta stilinga švenčių ir pobūvių vieta.

Apie tai, kas vis dėlto yra ši vieta – socialinis projektas ar ilgai kurptas verslo planas, kaimo turizmo sodyba ar atsiskyrimo erdvė gamtoje, kalbamės su projekto įkūrėjais, fotografais Kęstučiu Liatuku ir Justina Žukauskaite. 

 


Papasakokite apie trikampius savo projekto namelius. Kokia čia vieta? 

Justina: Tai mūsų sukurta erdvė miške – pabėgti, kokybiškai pailsėti, pasisemti kūrybinio įkvėpimo. Kartu tai mūsų namai, kuriais dalijamės su žmonėmis, norinčiais ištrūkti iš miesto ir praleisti laiką gamtoje. Gyvename čia daugiau nei trejus metus savo statybos namelyje iš konteinerio. Su mumis (arba mes su jais:) gyvena šuo Minė, katinas Ryžas ir dvi avytės – Avis ir Mažas. Galėtume pasilikti šį ramybės kampelį sau, tačiau renkamės dalytis savo kiemu: priimame visus norinčius, kurie, gerbdami mūsų viziją, laikosi čia sukurtų taisyklių. 

Kęstutis: Savo kiemu dalijamės su laikinaisiais kaimynais. Tai labiau socialinis projektas nei verslas, nes mums svarbu, kokie žmonės čia atvažiuoja, o ne jų skaičius. Norim, kad svečiams nereikėtų statytis savo sodybos, kad jie galėtų ilsėtis pas mus be visų namo ir sodybos aplinkos priežiūros rūpesčių. 

Kaip susižavėjote idėja statyti namelius gamtoje nuomai? 

Justina: Viskas prasidėjo nuo kitokios idėjos. Dirbdami švenčių fotografais,  pasigesdavome stilingų erdvių pobūviams gamtoje. Rinkoje buvo tik senos sodybos arba dvarai. Sugalvojome įsigyti sklypą, pastatyti erdvų skandinaviško stiliaus pastatą gamtoje, kuris patiktų kokybę ir stilių mėgstantiems žmonėms. Sklypą nusipirkome, projektą pridavėme ir sustojome, nes ieškojome finansavimo. Metus pagyvenę  supratome, kad nebenorime didelio kiekio žmonių, garsų, veiksmo, nes čia gera tiesiog būti ir klausytis gamtos. Taigi noras išsaugoti vietinę gamtą ir ramybę natūraliai paskatino pakeisti idėjos kryptį. Be to, prisiminėme, kad, gyvendami Vilniaus centre, patys ieškodavome namelių gamtoje dviem. Tada tokių Lietuvoje nerasdavome, todėl nusprendėme juos sukurti čia, savo sklype.

 

 


Kaip sekėsi ieškoti sklypo Lietuvoje šiam projektui įgyvendinti? 

Kęstutis: Sklypo paieškos tęsėsi beveik dvejus metus, aplink Vilnių apvažiuota 30 000 kilometrų. Šią kalvotą vietovę pamačiau per miške vykusias orientacines varžybas. Kai aptikau parduodamą sklypą, labai apsidžiaugiau, tačiau jis buvo per didelis ir per brangus. Ieškojau toliau, bet nieko geriau taip ir neradau. 

Justina: Kai Kęstas atvežė į šį sklypą, pirma mintis buvo „eina sau, kokia graži Lietuva!“ Ypač sužavėjo vietos kalvotumas.

Kiek laiko užtrukote nuo idėjos gimimo iki visiško jos įgyvendinimo? 

Kęstutis: Namelius ėmėme statyti prieš dvejus metus. Statybos buvo tikras galvosūkis: jas vykdyti patikėjome statybos įmonei, bet procesas nevyko sklandžiai, nes įmonė neturėjo patirties statant A formos namus. Teko perdaryti stogų konstrukcijas ir kitus dalykus patiems, papildomai samdytis žmonių. Galiausiai užbaigėme ir praėjusių metų liepą pradėjome veiklą. 

 

 


Kas yra šių statinių architektas ir interjero dizaineris? Kokios medžiagos vyrauja namelių interjere ir eksterjere? 

Kęstutis: Mes jau senokai grožėjomės A-frame cabin namo forma. Tai tarsi architektūrinis fenomenas su sava istorija, ypač populiarus Amerikoje. Kai apsisprendėme statyti namelius kalvotoje sklypo vietoje, neliko abejonių, kad čia geriausiai derės A formos statiniai. Lietuvoje tokių niekas nebuvo statęs, todėl patiems teko aiškintis, kaip tai padaryti. Neišvengėme statybinių klaidų: jas teko taisyti ir atidėti namelių atidarymą. Sulaukiame nemažai klausimų iš žmonių, norinčių pasistatyti panašius poilsio namukus. Visiems pirmiausia patariame ergonomiškai suplanuoti vidų, nes dėl šlaitinio stogo prarandama daug namo vidaus ploto. 

Justina: Sudėlioti mintis ir idėjas į techninius brėžinius padėjo draugė – interjero architektė Boneta Jurevičiūtė (dehome.lt). Kiekvienas kampas, kiekviena interjero detalė yra mūsų išsvajota, apgalvota, sukurta. Procesas buvo ilgas, kūrybiškas ir sunkus. Statybų metu laikėmės tam tikrų principų: statiniai turi kuo labiau derėti prie landšafto, o didžioji dalis baldų, prietaisų, interjero detalių turi būti pagaminta vietoje, t. y. nameliuose. Kai ką gamino pats Kęstas, kai ką meistras pagal mūsų brėžinius ir idėjas. Net vonios ir virtuvės čiaupai padaryti mūsų pačių iš žalvario, išorinis apšvietimas, lempos irgi sumeistrautos čia. Mus nuo pat pradžių žavėjo D.I.Y (pasidaryk pats) idėja. Jaučiame, kad mums pavyko: nameliai natūraliai įsilieja į kraštovaizdį, o viduje iš bet kurios namo vietos matome supančią gamtą. Viduje vyrauja natūralios medžiagos, žemiškos spalvos ir tonai. Fasado dailylentės degintos specialia Shou Sugi Ban technika. Tai senovės japonų namų fasadų dailylenčių apdirbimo technika: medis apdeginamas, siekiant apsaugoti jį nuo išorės veiksnių. Namelių vidaus sienos dengtos pušies fanera, o grindys – lieto betono. 

Koks interjero stilius vyrauja nameliuose? 

Justina: Nesivaikėme konkretaus interjero stiliaus, bet labiausiai jaučiamas skandinaviškas minimalizmas su industrinio stiliaus detalėmis.

Ką reiškia šis projekto pavadinimas? 

Justina: Pavadinimas susijęs su ankstesne, beveik dešimt metų trukusia mūsų veikla – fotografija („Doyou Photography“). Galvojant pavadinimą naujai veiklai, galvoje sukosi tas pats „Doyou“, kuris gimė iš žaidimo svarbiais ir skambiais žodžiais, prieštaraujant taisyklingai rašybai (būtent kartu, o ne atskirai rašant du žodžius). Visa tai atspindi, kaip ir kodėl mes veikiame – norime kurti įdomius, naujus, estetiškus dalykus pagal savo suvokimą, nesitaikydami prie standartų ir taisyklių.

 

 


Šiandien daug kalbame apie sąmoningą vartojimą, tvarumą, daiktų prikėlimą antram gyvenimui. Atrodo, tai svarbu ir jums. Kaip šios tendencijos atsispindi „Doyou Place“ koncepte? 

Justina: Sąmoningas vartojimas turi gimti natūraliai, praleidžiant daug laiko gamtoje ir vertinant jos grožį bei teikiamą naudą. Mes puikiai suprantame, koks blogis yra statybos, todėl atiduodame skolą gamtai savo teritorijoje leisdami atsigauti augalijai, sodiname daugybę medžių, keliame inkilus, draudžiame gamtos ritmą trikdančias žmogaus veiklas (pvz., muziką, šventes, fejerverkus ir pan.). 

Kęstutis: Gyvendami gamtoje supratom, kad didžiausias jos kenkėjas yra žmogus, todėl norisi bent kiek atitaisyti šią žalą. Vartoti nenustojom, bet atsirado sąmoningumas ir noras kuo mažiau daryti skriaudos aplinkai. Šį pavasarį pasodinom virš 1 000 medelių ir, įkėlę į medžius inkilų, prisikvietėm daug paukščių. Nesustosim to daryti ir toliau.

Ar karantino metu padidėjo namelių užimtumas? Ką atvykę žmonės čia veikia? 

Justina: Poreikis pabėgti į gamtą išaugo, pavasaris buvo gausus užsakymų. Kita vertus, nereikėtų laukti karantinų ar kitų priverstinio sustojimo ženklų. Ištrūkti poilsio ar kūrybinio įkvėpimo vienam, dviese turėtų tapti privaloma kiekvienos veiklios asmenybės gyvenimo dalimi. Kartais atvyksta tokie pavargę nuo darbų žmonės, kad  pirmą ar dvi dienas jie tiesiog miega, stebi horizontą ir bando atsigauti. Dalis svečių atkanka trumpam, jie nori paminėti asmeninę sukaktį, palepinti save ar artimąjį trumpu išsivadavimu iš kasdienybės. Bet tikrasis šios vietos lankytojas atkeliauja jau ne pirmą kartą ir apsistoja ilgesniam laikui. Tik ilgesnį laiką leidžiant gamtoje galima sulėtinti savo gyvenimo tempą. Pagyvenę čia, žmonės pailsi: pabendrauja, gaminasi maistą, vaikšto po mišką, skaito knygas. Jie tiesiog būna gamtoje tyliai, kas šiandien yra tikra prabanga. Kartais atvyksta žmogus pabūti pats vienas – pasisemti įkvėpimo, užbaigti projekto, pamąstyti. 

 

 


Kokią atranką darote svečiams, norintiems pagyventi nameliuose? Ar jums svarbu iš anksto pažinti savo klientus? 

Justina: Tai yra didžiausias šios veiklos iššūkis. Norėdami išlaikyti projekto kokybę ir gauti pajamų paskoloms grąžinti, turime būti atviri ir matomi. Tikimės sąmoningų klientų, nuo pat pradžių komunikuojame itin asmeniškai, t. y. pabrėžiame, kad kviečiame į savo kiemą ir namus, patys viską kuriame ir prižiūrime. Taigi viliamės, kad svečias gerbs mus ir mūsų kiemo taisykles. Viena tokių taisyklių – gali atvykti tik tie suaugusieji, kurie atsakingi už savo veiksmus ir kuriems priimtina ramaus poilsio idėja. Lankytojai, nesuprantantys bendros idėjos ir bandantys ją savaip interpretuoti ar apeiti taisykles, antrą kartą čia nelaukiami. Džiaugiamės, kad tai itin reti atvejai. 

Kęstutis: Sudėtinga, niekada nežinai, kas atvyks, todėl gerai, kai sugrįžta tie patys žmonės. Visuomet pasitinkame patys, norim, kad lankytojai suprastų, kad priimam juos kaip į savo namus. 

Kokių atsiliepimų sulaukiate iš savo klientų po savaitgalio, praleisto šiame gamtos kampelyje? 

Justina: Sulaukiame labai šiltų atsiliepimų. Labiausiai mus džiugina, kai pervargę, nekalbūs žmonės net ir po vienos nakvynės, praleistos namelyje, ima šypsotis, atrodo labiau atsipalaidavę ir pailsėję. 

Kęstutis: Dauguma nebenori grįžti namo į miestą. 

Pievos, miškai, augalai, apskritai gamta turi meditatyvų poveikį žmogui. Ar jūsų nameliuose vyksta šiuo metu itin madingos sąmoningumo stovyklos, sveikos gyvensenos kursai ar retritai? 

Justina: Ne visi turime valios atsisakyti komforto, mat jis labai padeda atsipalaiduoti. Pirminis „Doyou Place“ erdvės tikslas – suteikti žmogui galimybę komfortiškai pabūti gamtoje. Dauguma taip atitolę nuo gamtos ritmo, jos natūralaus grožio ir garsų, kad vien tai stebėti yra stipri meditacija. Siekiame išsaugoti šios vietos autentiškumą, todėl didesnių renginių, susibūrimų vengiame. Galbūt organizuosime tik gamtos pažinimo ekskursijas po aplinkinius miškus, pievas, nes ir patiems knieti kuo daugiau sužinoti apie gamtos ciklo procesus. Remiamės idėja – kuo mažiau žmonių ir kuo daugiau gamtos.

 

 


Jūsų sukurta namelių erdvė žavi minimalizmu ir estetika, harmoninga ir asketiška nuotaika. Kokią šios veiklos prasmę matote patys ir kokia jos misija visuomenei? 

Justina: Minimalizmo, harmonijos ir estetikos išmoko pati gamta. Visgi suprantame, kad šiuolaikinis žmogus nebegali be civilizacijos teikiamų patogumų, todėl neslėpdami naudojame savo masalą – modernia estetiška architektūra viliojame žmones į gamtą. Keliukas mūsų link specialiai veda pro valstybinio miško kirtimus. Taip netiesiogiai mėginame parodyti, kas dabar vyksta miškuose, kaip sparčiai jie kertami. Šiuo tikslu esame įsteigę VšĮ „Miškui“, kuri skatina žmones prisidėti prie natūralios gamtos kampelių išlaikymo. Mes – žmonės – dažnai nesuvokiame, kad gamta nepriklauso mums, net jei turime nusipirkę žemės sklypus. Norim parodyti žmonėms, kad negalima beatodairiškai vartoti gamtos ir tikėtis, kad ji išliks tokia pati. Jeigu žaviesi gamta, privalai ją saugoti.

Atrodo, lyg patys vaikystėje užaugote kaime arba daug laiko praleisdavote gamtoje. Iš kur ta meilė gamtai? 

Justina: Vaikystės ir paauglystės vasaras praleidau kaime, bet niekada nebuvau tas žmogus, kuris pasiima kuprinę, palapinę ir keliauja į gamtą. Gamtą pradėjau mylėti ir gerbti tik apsigyvenusi čia, kasdien stebėdama jos virsmus, grožį ir spalvas. Gyvenimo miške nekeisčiau į miestą: gera kasdien mėgautis gamtos kvapais ir garsais. 

Kęstutis: Vaikystėje visada sakiau, kad niekada negyvensiu kaime ir neturėsiu namo su pjaunama veja. Na, neklydau tik dėl vejos, nes mes žolę paliekam laukinę arba ją nurupšnoja mūsų avys. Man patinka nauji dalykai, nauja veikla, todėl šis projektas man vis dar įdomus. Čia visada galiu sukurti kažką nauja – statyti, sodinti, auginti – erdvės ir galimybių tikrai daug.

 

 


Kokie jūsų ateities planai? 

Kęstutis: Šiuo metu statome monolitinę modernios architektūros lauko sauną, iš dalies užkastą kalne. Ji turi susilieti su vietine gamta. Svajojame įkurti dar vieną oranžerijos tipo erdvę maistui ruošti ir bendrauti prie vieno stalo, nes mėgstame pažinti savo klientus ir vertiname gerą maistą. Ir toliau norime aktyviai veikti, sulaukti įdomių žmonių ir kuo daugiau surinktų pajamų skirti gamtai. 

Justina: Kartais žmonės klausia, kiek dar namelių statysime. Sakome, tikėtina, jog daugiau nei vieno. Plėstis neketiname, priešingai – stengiamės dar labiau susitelkti į jau nusibrėžtus tikslus: privatumą, ramybę ir kokybišką asmeninį aptarnavimą. Mūsų galvos pilnos idėjų, todėl naujų dalykų tikriausiai atsiras natūraliai. Svarbiausias planas plačiąja prasme – apsodinti ir užauginti kuo daugiau medžių savo kieme, įsigyti žemių ir palikti jas natūraliems gamtos procesams. 

Žurnalas „Interjeras.lt pataria“