Įkvėpimas ateina dirbant

Tekstą parengė Žydrė Dargužytė
Nuotraukos iš dizainerės asmeninio albumo

Gintare, kiek laiko praėjo, kol drąsiai ėmėte save vadinti interjero dizainere?

Prireikė kelerių intensyvaus darbo metų, kad pati patikėčiau savo jėgomis. Siekiau sukaupti patirties. Neskubėjau ir dėl lietuviško kuklumo. Dabartiniai studentai po dizaino studijų kur kas drąsiau ir netgi agresyviau pradeda veiklą. Aš judėjau savo tempu, tad dabar tvirtai žinau, kas esu ir ko noriu. Išmušti mane iš vėžių gana sunku.

Nuo ko prasidėjo Jūsų kaip kūrėjos kelias? Kur mokėtės, dirbote, kaip tobulėjote?

Dar mokykloje visi pastebėjo, kad esu „prie meno“. Apipavidalindavau visas mokyklos šventes, buvau menininkė entuziastė. Taigi ir man pačiai greitai tapo aišku, kad specialybė siesis su menais. Pradžioje stojau į Aukštesniąją Stepo Žuko meno mokyklą. Rinkausi tarp dailiojo apipavidalinimo ir drabužių modeliavimo. Tuomet kurti erdves pasirodė įdomiau. Įgijusi dailiojo apipavidalinimo specialybę įstojau į Dailės akademiją ir ten krimtau dizaino mokslus. Studijavau ilgiau nei pakankamai – septynerius metus. Jau studijų metais pradėjau kurti interjerus. Nuo tada ir dirbu šį darbą.

Darbuojatės viena ar su kolegomis?

Pastaruoju metu turiu kolegą, padedantį įgyvendinti interjerų projektus. Iki tol visada dirbau viena.

Kaip atrodo Jūsų kūrybinė erdvė?

Mano studija tokia, apie kokią visada svajojau. Tai, sakyčiau, labai nestandartinė erdvė per du aukštus. Ji yra senamiestyje, su vidiniu kiemeliu. Kaimynystėje statomas Modernaus meno muziejus. Vieta tikrai nuteikia pakiliai ir kūrybiškai.

Kokius interjerus kuriate?

Mano interjerai šiuolaikiniai, bet jaukūs. Kurdama stengiuosi išlaikyti harmoniją tarp interjero ir eksterjero. Man pačiai patinka erdvės, laisvės ir švaros pojūtis, todėl nenoriu savo rengiamų būstų apkrauti nereikalingomis detalėmis. Siekiu, kad viskas būtų reikalinga ir apgalvota.

Pakalbėkime apie interjero dizaino tendencijas. Kas vyksta rinkoje?

Šiuo metu interjerus užkariauja pilka ir juoda spalvos. Žmonės daug drąsiau tamsina tiek privačias, tiek visuomenines erdves. Vonios kambariuose karaliauja marmuras. Lietuvoje dažnai atsitinka taip, kad tendencijos vienodai įsiveržia į visus lietuvių dizainerių darbus. Aklai jomis nesivadovaučiau, nes jos kinta kas metai, o interjeras turi tarnauti daug ilgiau.

Ar lietuviai linkę visapusiškai pasitikėti dizaineriu, ar akylai jį stebi, kartu dalyvauja procese?

Lietuviai tikrai nelinkę aklai pasikliauti dizaineriu. Jie nori įkūnyti savo svajonę, tad dažniausiai dalyvauja procese. Manau, tai nėra blogai. Kita vertus, geriausius darbus sukūriau tada, kai užsakovai visiškai pasitikėjo manimi ir, pasiteiravus jų nuomonės, atsakydavo: „Tu dizainerė, tu ir spręsk.“

Kas interjero dizaino srityje Jus džiugina labiausiai?

Daugiausia džiaugsmo suteikia kūryba ir apčiuopiamas darbo rezultatas. Dar tai, kai žmonės jaučiasi laimingi mano įrengtoje erdvėje. Manau, tai yra prasminga.

Kaip sekasi suderinti darbą, kūrybą ir asmeninį gyvenimą?

Esu dviejų vaikučių mama, todėl galiu pasakyti, jog sunku suderinti karjerą ir motinystę. Taip norisi kuo daugiau pabūti su šeima, bet tuomet apninka baimė, kad atsidursiu karjeros užribyje ir bus sunku sugrįžti.

Kokius didžiausius iššūkius prisimenate?

Kiekvienas naujas projektas – iššūkis. Interjero dizainerio darbas sunkus psichologiškai: reikia mokėti suprasti žmones, suvokti, ko jie iš tiesų nori, ir nenuvilti. Kartais nepavyksta dėl to, kad užsakovai neatsiskleidžia. Vienas naujausių iššūkių – Nacionalinio interjero konkursas. Kiekvienam dizaineriui buvo duota tiksli pinigų suma, maždaug tokia, kokią interjerui gali skirti statistinis lietuvis. Mes turėjome per trumpą laiką paruošti ir įgyvendinti projektą. Labai lengva dirbti, kai užsakovas daug sau leidžia, ir iš tiesų sunku sukurti kokybišką dizainą turint ribotą biudžetą. Konkursas jau tuoj baigsis. Džiaugiuosi, kad su terminais ir biudžetu susitvarkiau puikiai.

Kas yra Jūsų mokytojai, gal turite sėkmės receptą?

Paauglystėje perskaičiau visas impresionistų biografijas. Tas laikmetis ir kūrėjų drąsa mane įkvepia nuo jaunų dienų. Stengiuosi laužyti nusistovėjusias normas, būti savimi ir išgyventi šią akimirką. O sėkmės receptas paprastas – tiesiog dirbu tai, kas tikrai patinka.

Kaip susitvarkote su konkurencija?

Apie konkurenciją nelabai galvoju, nes turiu laukiančių užsakymų. Jaučiu, kad mano veikla vertinama, todėl konkurencija man neturi jokios įtakos. Darau tai, ką geriausiai moku, ir kaip manau esant teisinga. Ne konkuruoju, o stebiu lietuvių dizainerių darbus.

Kas Jus įkvepia kurti? Ar būna dienų, kai negalite to daryti?

Esu įsitikinusi, kad įkvėpimo laukti nereikia. Svarbu pradėti dirbti, o įkvėpimas dažniausiai prisijungia bedirbant.

Kaip pavyksta nuolat rasti inovatyvių idėjų ir stebinti klientus?

Stebiu pasaulį, juk dabartiniais globalizacijos laikais tai tikrai paprasta, tereikia noro.

Kokius projektus įgyvendinate šiuo metu?

Baigiu rengti butą, pristatytą Nacionalinio interjero konkursui. Taip pat turiu kelis naujus užsakymus. Visi jie man brangūs, nes įdėjau daug pastangų, minčių, laiko. Nuolat sulaukiu prašymų patarti vienu ar kitu klausimu. Žmonėms ne visada reikia dizainerio visam projektui, kartais jie nori pasikonsultuoti su specialistu dėl konkrečių interjero detalių. Pavyzdžiui, nežino, kokį baldą geriau išsirinkti, kokia spalva dažyti sienas. Tokios užklausos dažnos, kai žmonės patys kuria savo namų jaukumą, tačiau įpusėję darbus pastebi, kad kažko trūksta. Būtent tokiems klientams sukūriau mokamą paslaugą klauskdizainerio.lt, kur konsultuoju internetu. Tai – tarsi greitoji pagalba interjero klausimais.

Kokie darbai kelia didžiausią pasitenkinimą ir pasididžiavimą?

Labiausiai didžiuojuosi tais darbais, kurie suteikia galimybę užsakovams be jokių pastangų jau pačią pirmą dieną po įkurtuvių drąsiai pasakyti: „Tai – mano namai.“ Tokiais atvejais mano darbas yra ne tik piniginis įvertinimas už kokybiškas paslaugas, bet ir ilgametė prasmė man bei klientams.

Kokią veiklos viziją turite?

Aš toliau dirbsiu savo darbą ir eisiu savo keliu. Tik kiekvienais metais būsiu stipresnė ir laisvesnė.

Kaip mokotės naujų dalykų?

Mokytis reikia visą gyvenimą, nes kitaip gali kelmu pavirsti. Būtina skaityti knygas. Aš mokausi lėtai ir atsargiai, niekur nepuolu stačia galva.

Kaip leidžiate dienas, kai nedirbate?

Dirbu beveik visada, net laisvomis valandomis galvoje sukasi mintys apie vykdomus projektus. Juokauju, kad mintyse aš visada anksčiau už užsakovus apsigyvenu jų namuose. Kai nedirbu, su malonumu leidžiu laiką su šeima. Ji yra mano įkvėpimo ir stiprybės šaltinis. Labiausiai patinka, kai kartu keliaujame: tuomet visus projektus palieku Lietuvoje ir visiškai atsipalaiduoju.

Kaip išvengiate monotonijos ir rutinos darbe?

Mano profesijoje monotonijos beveik nėra, todėl ji taip ir patinka. Nebūna nei vienos tokios pačios dienos.

Daugiau dizainerės darbų >>

Žurnalas: „Interjeras.lt pataria“