Ką veikia kūrybos vadovas architektų įmonėje?

Jau esame realizavę keletą valstybinių mokyklų rekonstrukcijų projektų. Šiuo metu dirbame prie keleto privačių mokyklų projektų: British International School ir American International Shool Subačiaus gatvėje. Skirtingai nei projektuojant gamybinius pastatus, neišvengiamai atsiranda santykis su mokyklos bendruomenėmis ir su plačiąja bendruomene, nes objektai kultūriškai ženklūs ir stovi jautriose miesto vietose. Pirminėje stadijoje stengiamės gauti kuo daugiau grįžtamojo ryšio, investuojame į tai. Svarus ir mūsų įmonės vadovės Viktorijos Blažienės indėlis. Kūrybinių dirbtuvių formatą vienai mokyklos bendruomenei pasiūliau daryti virtualiai ir tai pasiteisino, nes ne susibūrimo metu išsakomos mintys labiau atspindi laisvą mintį.

V.G. Kiek metų jau dirbi kūrybos vadovu?

I. L. Įmonės vadovų komandoje partneriai pasiskirstę kompetencijomis: Paulius Latakas yra tikras verslininkas, Julius Lapinskas – labiau inžinierius, Viktorija Blažienė – vadovė. Prieš 3 metus atėjau į įmonę užimti kūrybinę poziciją, siekdamas atsakyti į klausimą, apie ką mes. Mano veiklos baras labiau apima visuomeninius pastatus. Ši pozicija yra unikali Lietuvos architektūros lauke, nes kitose įmonėse kūrybinę funkciją atlieka patys jų įkūrėjai. Mūsų įmonę įkūrė inžinerinio ir vadybinio mąstymo partneriai. Grožio sritis buvo šiek tiek antraplanė, bet užsakovai ir visuomenė grynai pragmatiškos architektūros nepriims. Savyje sujungiu dvi savybes – gebu suderinti struktūrą ir tvarką su kūrybišku, meniniu požiūriu. Šį savo asmenybės skilimą pastebėjau dar studijuodamas VDA. Užsakovai ne kartą gyrė, kad su manimi jiems gera dirbti, nes savo kūrybinius darbus atlieku laiku. Save laikau struktūruotu menininku.

V. G. Koks šiuo metu tavo konkretus darbas?

I. L. Išskirčiau dvi savo veiklos kryptis – darbą viduje ir išorėje. Savo laiko dalį dirbu su mūsų įmonės architektų komandomis. Būdamas šios srities autoritetas, visus sprendimus praleidžiu per savo filtrą, išskyrus tas vietas ar objektus, kur grožis iš tiesų neaktualus. Išorėje daug veiklos projektų pristatymo, pirminio derinimo, įrodymo visuomenei ir užsakovo įtikinimo stadijose. Šioje veikloje reikalinga pasitelkti psichologiją. Tenka daug diskutuoti, dalytis gerąja praktika. Viešumoje esu tarsi įmonės veidas. Tenka skaityti pranešimus konferencijose, rūpintis įmonės idėjų viešinimu.

V. G. Ką galėtum įvardyti kaip savo darbo rezultatą?

Dažnai mano darbas negali būti pamatuojamas įprastu metodu. Projektų kūryba yra ne tik komandinis darbas – čia daug asmeninio indėlio, o jį itin sunku užfiksuoti ar suskaičiuoti. Galiausiai tiesiog gaunamas geresnis rezultatas. Vieni pasiekimai mažesni ir liečia tik atskiras detales ar sprendinius, o kiti turi įtakos viso projekto likimui. Taip nutiko su Medeinos bažnyčios projektu Pašilaičiuose greta mūsų projektuotos mokyklos. Mūsų vykdomo projekto autorius yra „Ryčio Čimkaus studija“. RAT (regioninė architektūros taryba – red. past.) nepraleido šio projekto, nes padarė išvadą, kad reikia keisti pastato poziciją sklype, o tai reiškia naujo projekto parengimą. Projektas užstrigo 2 metams. Teko asmeniškai įsitraukti į projektavimą, darėme urbanistinę analizę, keitėme probleminius sprendinius, su autoriumi darėme naują projektą ir Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų taryboje projektas buvo patvirtintas.

Labai mėgstu dirbti komandoje, nes pats nematai savo darbo trūkumų, o bendradarbiaujant galima išvengti brangių klaidų. Įprastinė praktika, kad vadovaujantysis architektas suformuoja bendrą projekto sprendimą, o komanda tiesiog jį įgyvendina. Mūsų įmonė yra komanda: visi savo idėjas meta į bendrą katilą, o aš tik moderuoju procesą. Taikydami šį metodą mes sukuriame optimalų rezultatą konkrečiai situacijai, o ne vienu ir tuo pačiu, autoriui būdingu, stiliumi viską projektuojame. Mūsų įmonės darbai neturi vieno braižo ir „autorinio parašo“. Tai yra nei blogai, nei gerai, bet projekte tavo asmeninis indėlis vėl tampa sunkiai pamatuojamas. Vienas iš pliusų – mes kuriame įvairesnę architektūrą, o tai lemia užsakovo pasirinkimą dirbti su mumis ar su kitu garsiu autoriumi.

V. G. kokie projektai šiuo metu ant tavo darbo stalo?

I. L. Dabar vykdome PPP principu (angl. Public-Private Partnership – red. past.) vystomą Joniškio sporto centro projektą, kuriame svarbiausias kriterijus – funkcija už mažiausią kainą. Šiame projekte pinigų „grožiui“ visiškai nebeliko, nes langus gali dėti tik ten, kur jų reikia - dideles vitrinas fasade baseino ir įėjimo dalyje. Lakoniškame ir minimalistiniame fasade sugalvojome įdėti lašo formos poveržles: statybininkams nepavyks jų pakeisti kitokiomis, o pastatui šios dizaino detalės suteiks dvasios ir išskirtinumo. Dabar rengiuosi vykti į Žitomirą (Ukraina), kur teks adaptuoti ir pristatyti šiam miestui skirtą „Scanduros“ architektų biuro mokyklos projektą. Laukia iššūkis bendrauti ir vykdyti autorinę ukrainiečių statybininkų priežiūrą.

V. G. Kokius iššūkius sau ir įmonei keli savo veikloje?

I. L. Vienas iš naujų mūsų įmonės tikslų dalyvauti konkursuose, nes tokios praktikos anksčiau „2 L architects & engineers“ neturėjo. Pirmasis laimėtas konkursas – komercinių pastatų kvartalas Launagių (dabar Užusienis – red. past.) gyvenvietėje. Jo konkursinę medžiagą pateikėme komikso formatu. Niekas nesitikėjo, kad mūsų įmonė jame iš viso dalyvaus, bet originalus projekto idėjos pateikimo principas lėmė rezultatą. Architektūra buvo pristatyta iš vartotojo perspektyvos per jo pojūčius ir patirtį lankantis būsimame kvartale. Iš patirties darbo su konkursine medžiaga ir vertinimo proceso žinau, kad visi darbai būna pateikiami vizualizacijose, kur neretai yra „meluojamas“ mastelis, todėl jos peržiūrimos tik formaliai. Pernai esame iškovoję antrąją vietą Kauno steigiamojo seimo aikštės užstatymo konkurse, kur pasiūlėme pastatus statyti iš medžio konstrukcijų. Ši mintis kilo įvertinus tai, kad Kaunui tikrai nestinga geros šiuolaikinės ir inovatyvios architektūros pavyzdžių. Nedideli 3 aukštų statiniai tikrai tiktų tokiam tvarios architektūros pavyzdžiui Kauno senamiestyje. Šį projektą dedikavome a. a. architekto Audrio Karaliaus atminimui. Gaila, kad likome antroje vietoje – komisija pasirinko labiau tradicinį, atsargesnį variantą.

V. G. Kas jūsų įmonei yra tvarumas?

I. L. Rekonstrukcijų skatinimas yra mūsų prioritetas, nes nauja statyba mieste vietoje senųjų pastatų yra labai brangi. Mūsų biurai visada yra įsikūrę rekonstruotuose pastatuose. Nuo Kalėdų kelsimės į „Tech Zity Lelija“ kompleksą – betarpiškai dalyvaujame valdant šį projektą. „Grįžratis“ yra mūsų pačių inicijuojamas projektas. Jo koncepciją iš anksto siūlome pirminiam aptarimui visuomenei ir būsimiems vystytojams. „Grįžratis“ – tai kultūros paveldo saugomų pastatų kompleksas: buvę lokomotyvų garažai ir mechanizmas, kurį naudojant buvo paskirstomi garvežiai. Lietuvos geležinkeliai perduoda vystymui dalį nereikalingos teritorijos, kurią šiuo metu užima nenaudojami bėgiai. Šiai teritorijai, mano žiniomis, bus skelbiamas gyvenamosios paskirties pastatų tarptautinis architektūrinis konkursas. Mūsų siūlomas visuomeninės paskirties rekonstruotas pastatas taps viso kvartalo viešąja erdve ir pradžia. Įtaką funkcijai, be abejo, darys greta jau baigiamas statyti „Tech Zity Lelija“ kvartalas, todėl labai svarbu ne dubliuoti funkcijas, o jas papildyti. Svarstome apie komercines, meno ir galerijų, sporto ir edukacijos funkcijas. Dar matomas nedidelių konferencijų, renginių salių. Unikalus inžinerinis architektūrinis objektas tikrai įkvėps naujoms idėjoms. Tikiu tuo.

V. G. Ačiū už pokalbį.

Grįžratis