Kauno centrinis paštas (būsimas NAI). Arvydo Čiukšio nuotr.
Kad ir kaip norėtųsi, nuo šio lapkričio pabaigos į svečius buvusiuose Kauno centrinio pašto rūmuose nebeužeisime – durys užvertos, paskutiniai renginiai ir ekskursijos praėjo, o jau netrukus čia įsisuks paveldo tvarkybos darbų specialistai: per 2 metus jie turės prikelti architektūrinį pasididžiavimą naujam gyvenimui. Laiko nedaug, o pokyčiai – didžiausi šio pastato, vieno žymiausių Lietuvos, istorijoje.
Kas čia bus? Šįkart žurnalo rubrikoje „Svečiuose“ – Nacionalinis architektūros institutas, naujausia Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įstaiga, kuri bus atsakinga už mūsų šalies architektūros istorijos ir meno saugojimą, plėtrą, aktualizavimą ir populiarinimą. Vienintelis Lietuvos architektūros centras, kurio 5 tūkst. kvadratinių metrų tilps įvairios kultūrinės funkcijos.
Kaip gimė NAI idėja ir kokia jo misija Lietuvos kultūros kontekste?
Nacionalinis architektūros institutas buvo įsteigtas 2023 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu, Kultūros ministerijos iniciatyva, siekiant sukurti centrą, skirtą architektūros žinioms kaupti, parodoms ir susitikimams rengti. Misija – ne tik atspindėti visuomenės lūkesčius ar architektų vizijas, bet ir skatinti vaizduotę, provokuoti naujus sprendimus, eksperimentuoti ir formuoti gilesnį architektūros suvokimą.
Vienas pagrindinių šios įstaigos iniciatorių ir ilgamečių idėjos puoselėtojų – a. a. arch. Audrys Karalius, kuris NAI būtinybę pradėjo kalbėti dar 2006 m. likvidavus Architektūros muziejų Vilniuje, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje. Jis, beje, buvo vienas seniausių tokio tipo muziejų Europoje – jam buvo likę tik 2 metai iki 50-ojo gimtadienio. Vis dėlto įtikinėjimai užtruko 20 metų, o buvusi muziejaus kolekcija – išparceliuota ar sunaikinta.
NAI idėja įsisiūbavo 2019 m. AB „Lietuvos paštui“ išsikėlus iš istorinio Kauno centrinio pašto pastato ir nutarus jį privatizuoti. Kauno architektų bendruomenės nariai ir pavieniai kultūros lauko aktyvistai susibūrė į visuomeninį judėjimą „Paštininkai“. Tikslas buvo išsaugoti vieną iškiliausių Kauno tarpukario modernizmo pastatų ir suteikti jam naują paskirtį – įkurti architektūros puoselėjimui skirtą centrą.
2020 m. Lietuvos Respublika perėmė Kauno centrinio pašto rūmus visuomenės poreikiams ir perdavė juos valdyti patikėjimo teise Kultūros infrastruktūros centrui (KIC). Tuomet Kultūros ministerijos užsakymu buvo parengta ir pastato įveiklinimo galimybių studija. Joje pateiktos trys skirtingos architektūros centro įkūrimo alternatyvos padėjo pagrindus tolesniems sprendimams.
Na, o kaip jau minėta teksto pradžioje, prieš 2 metus padėtas pagrindinis taškas – pasirašė Vyriausybė. Natūralu, kad naujai įstaigai reikia ir naujo vadovo. 2024-aisiais Kultūros ministerijos paskelbtą konkursą eiti NAI vadovo pareigas birželio 6 d. laimėjo menotyrininkas, parodų kuratorius ir ilgametis Šiuolaikinio meno centro Vilniuje direktorius Kęstutis Kuizinas.
Dariaus Matonio nuotr., Komanda
Laikino biuro atidarymas ir palvijono išlydėtuvės, Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.)
Gintaro Česonio nuotr.
Kultūros pusryčiai, Gražvydo Jovaišos nuotr.
Kodėl NAI įsikurs būtent istoriniame pastate ir kokia jo simbolinė reikšmė?
Kauno centrinis paštas – simbolinė atgimimo ir komunikacijos metafora. Pastatas, spinduliuojantis tarpukario entuziazmą, atvirumą ir energiją. Skirtingai nuo daugelio kitų centrų užsienyje, įsikūrusių naujose ar industrinėse erdvėse, NAI užims reprezentacinį paveldo objektą. Tai ne tik didelė atsakomybė tiek kauniečiams, o ir visiems lietuviams, bet ir paskata vizijai įgyvendinti.
Kol vyksta darbai, NAI veikia laikinosiose patalpose Kęstučio g. 19 – čia multifunkcė erdvė su skaitykla, nedideliu archyvu, tinkanti viešiesiems renginiams ir nedidelėms parodoms. Ji taps NAI vitrina, formuojančia komunikaciją su bendruomene ir visuomene, o 2028 m. pradžioje institutas užims istorines tautinio modernizmo dvasia alsuojančias erdves. Per pirmus veiklos metus jau sukaupėme nemažai knygų, kas mėnesį pakviečiame į renginį.
Kokios pagrindinės NAI veiklos kryptys?
Pagrindinės NAI veiklos kryptys – architektūros menas ir istorija; tyrimai, paveldas, iniciatyvos, idėjos ir diskusijos. Instituto veikla neapsiriboja muziejine ar galerine funkcijomis: čia norima įkurti visapusišką architektūros centrą, kuriame tilptų ir praeitis, ir dabartis, ir ateitis. Kuris būtų atviras ir plačiajai visuomenei, ir profesinei auditorijai, ir miesto svečiams, ir studentams ir kt. besidomintiems.
Pirmajame pastato aukšte bus skiriamas didelis dėmesys istorijai – čia, puošniosios operacijų salės perimetre, įsikurs nuolatinė modernios Lietuvos architektūros istorijos ekspozicija. Joje bus pristatomi svarbiausius statiniai, jų maketai, brėžiniai, nuotraukos ir vaizdinė medžiagą. Salės viduryje, bendradarbiaujant su vietos ir užsienio kūrėjais, bus eksponuojami specialiai sukurti erdviniai projektai ir instaliacijos.
Netoliese, už vieno iš ikoninių lenktų pašto langų, įsikurs specializuotą architektūros leidinių skaitykla-biblioteka. Tikėtina, kad ši taps didžiausia tokia tipo vieta Baltijos šalyse. Kitoje aukšto pusėje, už kito lenkto lango, įsikurs kavinė – lankytojams atsipalaiduoti, mažesnio tipo renginiams organizuoti, kameriniams pokalbiams rengti ir svečiams, kūrėjams, vietos bendruomenei priimti.
Antrasis pastato aukštas skirtas laikinųjų parodų erdvėms: ekspozicijos turėtų keistis 2–4 kartus metuose. Jos būtų tiek autorinės, surengtos NAI, tiek atvykstančios – rengiamos kartu su užsienio galerininkais, archyvistais kuratoriais ir architektais. Šių parodų programa jau pradėta kurti ir startuos sykiu su nuolatine Lietuvos architektūros istorijos ekspozicija bei instituto atidarymu.
Institute taip pat tilps auditorija – paskaitoms, seminarams ir konferencijoms; rezidencijų studijos – jauniems architektams ir tyrėjams; skaitmeninis kambarys – interaktyviam turiniui; vaikų kambarys – edukacinei šeimų veiklai. Cokoliniame aukšte: kūrinių saugykla, archyvai ir fondai, eksponatų ruošimo vietos, restauravimo dirbtuvės, sandėliavimo patalpos, sanitariniai mazgai ir techninės erdvės.
Ekskursija „(Ne)paskutinis pasimatymas” Dariaus Matonio nuotr.
Photography – Francisco Ascensão (Fala 143, Porto)
Kaip formuojama NAI komanda ir struktūra?
Kaip jau minėta, pirmasis NAI darbuotojas – Kęstutis Kuizinas. Kaune gimęs menotyrininkas grįžta prisidėti prie miesto ateities. Prie jo netrukus prisijungė architektūros istorikė dr. Viltė Migonytė-Petrulienė, kuri anksčiau kuravo „Kaunas – Europos kultūros sostine 2022“ architektūros programą „Modernizmas ateičiai“. Jie tapo įstaigos pagrindu, pradėjusiu formuoti institutą nuo nulio 2024 m. antrojoje pusėje.
Visgi, galima teigti, kad 2025 m. – Nacionalinio architektūros instituto veiklos pradžia. Nors tikslią gimtadienio datą išrinkti sunku, tačiau būtent praėjusių metų pabaigoje, paskelbus vizualinio įvaizdžio konkursą, išsirinktas įstaigos logotipas, į darbą priimtas komunikacijos specialistas, suformuotas pirmasis darbų sąrašas. Po truputį imta formuoti visa kūrybinė komanda, vieša programa ir kt.
Prie komandos taip pat prisijungė kaunietis paveldo entuziastas Algirdas Šapoka. Rinkinio kuratoriumi tapo dr. Paulius Tautvydas Laurinaitis, ilgametis KTU ASI bendradarbis. Parodų kuratore tapo architektė, buvusi Architektūros fondo vadovė Sandra Šlepikaitė. Skaityklos kuratorė – Kembridžo alumnė, architektė Ieva Davulytė. Edukacijų vadovas – architektas, profesionalus gidas, jau beveik dr. Algimantas Grigas.
Netrukus po veiklos pradžios NAI tapo ir Naujojo Europos bauhauzo programos nacionaliniu kontaktų tašku. Šią programą kuruoja Gabrielė Janilionytė. Taip pat prisijungė skaitmeninės komunikacijos specialistas Darius Matonis, personalo vadybininkė, finansininkė, administracijos vadovė. Tokia sudėtimi Nacionalinis architektūros institutas veiks iki 2028 m.
Planuojama, kad Nacionalinis architektūros institutas turės iki 20 pareigybių. Be to, sudaryta ir įstatuose reglamentuota taryba, kurią sudarys 11 deleguotų narių ir NAI direktorius. Trejiems metams po atstovą delegavo Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, Lietuvos architektų sąjunga, Architektų rūmai, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, VDA, VGTU, KTU, VDU ir „Architektūros fondas“.
Kas sukūrė NAI vizualinį stilių?
2024 metų spalio mėn. paskelbėme atvirą konkursą logotipui ir vizualiniam identitetui sukurti – ieškojome stipraus tarptautinį ir vietinį identitetą atitinkančio dizaino. Konkurse galėjo dalyvauti kūrybos agentūros, grafikos dizaineriai, architektai ir komunikacijos specialistai. Aktyvumas nustebino mus pačius: iki lapkričio 15 dienos 43 dalyviai pateikė 56 pasiūlymus, tad išsirinkti užtrukome.
Vertinimą atliko ekspertų komisija, sudaryta iš Audriaus Klimo, Giedrės Lisauskaitės, Luko Rekevičiaus, Kęstučio Kuizino ir Viltės Migonytės-Petrulienės. Konkurso nugalėtoja tapo dizaino ir architektūros studija „Acid“ (dab. „Praktika“), surinkusi daugiausiai – 460 – komisijos balų. Studiją sudaro dizaineris-menotyrininkas Rokas Sutkaitis ir architektas-dizaineris Julius Seniūnas, turintys patirties ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Nugalėtojų dizainas įkvėptas Kauno centrinio pašto interjero – tarpukario modernizmo ir tautinio stiliaus sąveikos. Juodi ir balti tautinių raštų motyvai perkelti į modernistinę sistemą, naudojant tinklelio principą, kuris leidžia dizainą pritaikyti įvairioms medijoms ir masteliams. Komisija pabrėžė dizaino drąsą, žaismingumą ir lankstumą, kuris atspindi institucijos atvirumą ir tarptautiškumą.
Gintaro Česonio nuotr.
Arvydo Čiukšio nuotr.
Ką NAI nuveikė per pirmus veiklos metus?
Vienas svarbiausių pirmų metų darbų – aktyviai pradėtas kaupti Lietuvos architektūros istorijos rinkinys. Visiškai nuo nulio pradėtas darbas davė vaisių: NAI archyvas pasipildė (ar dar pildosi) Vytauto Dičiaus, Jono Palio, Algimanto Mačiulio, Vytauto Vieliaus, Kęstučio Kisieliaus, Sauliaus Lukošiaus, Edvardo Beinorto, Algimanto Bublio ir kt. žinomų Lietuvos kūrėjų artefaktais, atsiminimais, užrašais ir t. t.
Labai svarbi ir Nacionalinio architektūros instituto viešosios programos pradžia. Pavasarį atidarėme biurą išlydėdami Lietuvos nacionalinį paviljoną į Venecijos architektūros bienalę. Visai neseniai pirmuosius metus vainikavome sausakimšu renginiu: paskaitą skaitė portugalų architektūros ateljė „Fala“ įkūrėjas F. Magalhães’as. Šiemet skaitykloje sulaukėme Kazio Varnelio, Pippo Ciorros, Oxanos Gourinovitch.
Aktyviai dalyvavome ir kituose renginiuose, pvz., Europos paveldo dienose. Taip pat gausiai lankytame renginyje visuomenę pakvietėme į savotišką atsisveikinimą su buvusiais Kauno centrinio pašto rūmais – istoriniame pastate prieš didžiausius jo egzistavimo pokyčius apsilankė 8 didelės grupės. Be to, dalyvavome ir visuotiniame kultūrininkų streike: visą naktį mirksėjęs paštas sulaukė daug dėmesio.
Be abejo, buvo atlikta ir daug mažiau matomo, bet ne mažiau svarbaus darbo: pradėta ruošti nuolatinės ekspozicijos koncepcija, pradėta tam rinkti medžiaga, mezgami kontaktai dėl laikinų parodų, įgyvendintos įvairios partnerystės, pateikti net keli finansavimo projektai įvairiais kitų metų renginiams, parengtos priemonės architektūrinei vaikų edukacijai ir t. t.
Linkime sėkmės visai NAI komandai.
