Pirmąkart Lietuvoje organizuotas gražiausio fasado konkursas: kas tapo nugalėtojais?

 

Šalis, miestus, gatves puošia ne tik žmonės, bet ir pastatai. Dairydamiesi aplink, pastebime skirtingų koloritų, struktūrų, formų ir fasadų statinius. Bet kurie iš jų yra gražiausi, unikaliausi ar įdomiausi? Į šį klausimą atsakė daugiau nei septyni šimtai architektų, projektuotojų ir nekilnojamojo turto (NT) vystytojų, įvertinusių gražiausio fasado konkurse „FACadE“ dalyvavusius projektus. 

 

FACadE akimirka  Gražiausių fasadų konkurso „FACadE“  akimirka / D. Babensko nuotr.


Spalio 15-16 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO praūžė specializuotas renginys, skirtas paminėti Pasaulinę architektūros dieną – „Archzona“. Jos metu lankytojai, NT vystytojai, architektai, projektuotojai, interjero dizaineriai bei naujakuriai, pirmą kartą balsavo už jiems labiausiai patikusį NT objekto/pastato fasadą. 

Kiekvienas parodos dalyvis turėjo po tris balsus – po vieną kiekvienoje kategorijoje. Pastarosios buvo: gyvenamieji, visuomeniniai bei pramoniniai/komerciniai pastatai. Nuaidėjus renginiui ir suskaičiavus balsus, skelbiami kiekvienos kategorijos penki geriausiai įvertinti fasadai.

Gyvenamieji pastatai: daugiausiai dėmesio sulaukė privatus namas 

„Smilgų namas“ (arch. Architektūros studija „Plazma“), „Misionierių sodai“ (arch. „DO architects“), „Vytauto 35“ (arch. „Cloud architektai”), „Aeronamai“ (arch. Rytis Kaminskas) bei „Renesanso“ (arch. „Aketuri architektai“) – šie projektai nusiskynė laurus Gyvenamųjų pastatų kategorijoje. Žvelgiant į projektus nugalėtojus, aiškiai matomas jų bendrumas, tai yra, unikalumas. Vieni jų pasižymi išskirtinėmis formomis, kiti – neįprastais fasadiniais sprendimais.  

„Smilgų namas“ – privatus gyvenamasis namas, apsuptas miško. Jo išskirtinumas yra išorės sienų darna su aplink supančia gamta, kurią padėjo įgyvendinti rausvojo koralmedžio apdaila. Toks egzotinės medienos tašelių fasado sprendimas statinį atskleidė kaip kompaktišką, tvarkingą ir monumentalų. 

Dar viena konkurso pažiba – „Misionierių sodai“, sukurti siekiant Senamiesčio ir modernizmo simbiozės. Dėl to šis projektas pasižymi įvairialypiais pastatų fasadų sprendiniais: eksponuojamu autentišku raudonų plytų mūru, baltu tinkuotu fasadu, kuriam būdinga atkurti autentiški elegantišką šešėlį metantys puošybos elementais. Projekte taip pat išmūryti margai rusvų plytų fasadai su anoduoto aliuminio bei vario detalėmis. 

 

 

  Smilgų namas  Projektas „Smilgų namas
  N. Tukaj nuotr.
  „Aero namai“ / N. Tukaj nuotr.

 

Visuomeniniai pastatai: kategorija, kurioje ryškus favoritas

Visuomeninių pastatų kategorijoje daugiausiai ekspertų dėmesio sulaukė „Farmers Circle“ (arch. „DO architects“), „Senatorių pasažas“ (arch. „DO architects“), „Moduliniai darželiai“ (arch. „Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma“), „Jungtinis gyvybės mokslų centras“ (arch. „Architektūros linija“) bei Sportininkų rengimo centras Druskininkuose (arch. „Architektūros linija“). Čia žibėjo istorijos bei moderno samplaika. 

„Farmers Circle“  Visuomeninių pastatų kategorijos numylėtinis. Tai projektas, kurio senasis fermos pastato fasadas atnaujintas eksponuojant raudono molio plytų mūrą ir atveriant bei šiuolaikiškai įstiklinant istoriškai susiklosčiusias angas. Atsitiktinis, kiek chaotiškas langų išdėstymas, kontrastuojantis su modernios architektūros detalėmis ir stikliniu pastato išplėtimu, kuria savitą ir išskirtinį pastato charakterį 

Vainių rūmų konversija „Senatorių Pasažas“ išsiskiria tuo, kad čia naudojama per 16 skirtingų fasado paviršių – skirtingų sudėčių, tekstūrų bei spalvų tinkų. Čia dera užkonservuoti autentiškos tapybos intarpai, kalkėmis užtrintų plytų paviršiai, atkurti pelenų pilkos bei Venecijos raudonio atspalviai. Projekte buvo ieškomas giluminis santykis tarp paveldo ir ryškios, šiltos, išraiškingos moderniosios architektūros.

 

 

 Projektas „Farmers Circle“ / A. Jauniaus nuotr.

  Moduliniai darželiai Vilniuje / Exterus nuotr.  


Pramoniniai/komerciniai pastatai: kategorija, kurioje virė arši kova 

Pramoninių ir komercinių pastatų kategorijoje daugiausiai pagyrų sulaukė Verslo centras BLC (arch. „3Deluxe“, „Giedraitis & architektai“), SPA Vilnius Anykščiai (arch. „SP architektų grupė“), „Life City“ (arch. „Gatun arkitekter“), verslo centrai „ALIA“ (arch. „Nebrau“) bei ERZO (arch. „G. Tunaičio architektūros studija“). Tarp šių varžovų ryškaus favorito nėra, tačiau jie visi pasižymi akiai neįprastais sprendimais – unikaliomis fasado apdailos formomis. 

BLC – stiklo bei polimerinio tinko kūrinys, pasižymintis skirtingais korpusų stiliais. Vieni atliepia šių dienų architektūros tendencijas, kituose glūdi tarpukario modernizmo elementai. Pavyzdžiui, laikinajai sostinei būdingu Art Deco stiliumi suprojektuotas korpusas iš V. Putvinskio gatvės pusės unikalus dėl savo lenktų langų, kurių kiekvienas – skirtingas. 

 

 

 

Verslo centras BLC  / N. Tukaj nuotr.

  Verslo centras ALIA / N. Tukaj 

 

„SPA Vilnius Anykščiai“ kompeksą sudaro rekonstruotas 4-ių aukštų pastatas ir naujas 2 800 kv. m. elipsės formos, netaisyklingo kūgio tūrio statinys, kuris primena kankorėžį. Šis modernus pastatas pastatytas iš netaisyklingų trikampių formų fasado plokščių, išlaisvinusių architektų kūrybiškumą ir fantaziją.

Nors „FACadE“ konkursas, vykęs „ARCHzona“ metu, buvo organizuotas pirmąjį kartą, jis sulaukė architektų ir NT vystytojų susidomėjimo – jame dalyvavo 36 projektai. Kadangi iš viso balsavo daugiau nei septyni šimtai profesionalų, tai tikriausiai gausiausia „komisija“ konkursų istorijoje.

Daugiau nuotraukų:

        

Daugiau informacijos: archzona.lt