Vilniaus Naujamiesčio širdyje, buvusios siuvyklos patalpose, duris atvėrė unikali Medžiagų biblioteka. Tai ne tik saugykla, bet ir kūrybinė laboratorija, kurioje architektai ir interjero dizaineriai galės pasirinkti senų medžiagų ir jas pakartotinai panaudoti naujuose technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio Tech Zity Vilnius interjeruose. Prieš pradedant rekonstrukcijos darbus, buvo surinkta daugybė autentiškų apdailos medžiagų, interjero detalių ir daiktų, atspindinčių beveik 80 metų gyvavusios siuvyklos istoriją.

Kaip ir kodėl ši idėja virto realybe, kalbamės su Tech Zity operacijų vadove Jovita Bimbiryte.

Kaip ir kam kilo idėja išsaugoti Lelijos fabriko interjero detales?

Prie technologijų miestelio projekto dirba trys architektų komandos: A2SM, DO architects su Gilma Teodora Gilyte priešakyje ir Audriaus Ambraso komanda. 

A2SM studijos vadovas architektas Aurimas Sasnauskas yra tvarumo idėjos plėtojimo iniciatorius. Tvarumą akcentavome nuo pirmųjų projekto plėtojimo dienų, tačiau pagaliau tai virto ne tik idėja, bet ir realia fizine vieta, kur galima paliesti, pamatyti, pernaudoti.

Visi mūsų ankstesnių projektų pastatai yra renovuoti. Tech Arts Vaidilutės gatvėje – tai atnaujintas senas gastronomo pastatas. Vilnius Tech Park – buvusi Sapiegos ligoninė, Druskininkų Tech SPA buvo administracinės banko patalpos, Tech Loft – sandėlis. Visuose šiuose statiniuose taip pat yra išlaikyta senojo interjero ar architektūros elementų. Sapiegų parko administracijos staliukas pagamintas iš senų langų, Druskininkuose išsaugoti šviestuvai ir keletas kitų elementų, Tech Loft centre – palikti seni įėjimo vartai.

Pradėję šį projektą, įsivedėme tvarumo taisykles ir, vadovaudamiesi jomis, nusprendėme sukurti rastų medžiagų biblioteką. Kadangi aptikome daugybę medžiagų, dalį jų eksponuojame, o kitas sandėliuojame.

Tikrai taip. Naujiems nuomotojams siūlysime interjerą įsirengti naudojant senuosius šio pastato interjero ir architektūros elementus. Net ir langus, atsinaujinus, galima panaudoti kaip vidines pertvaras. Stalas, prie kurio šiandien sėdim, taip pat yra pagamintas iš naujam gyvenimui prikeltų balkių. Kadangi ne tik skatiname, bet ir rodome tvarumo puoselėjimo pavyzdį, norime, kad ir mūsų nuomininkai darytų tą patį. Mes sandėliuojame visas senienas. Medžiagų biblioteka yra turimų medžiagų ekspozicija.

Trys dalys – medžiagos, daiktai ir meno objektai – medžiagų ir daiktų naudojimo pavyzdžiai. Tai gausybė interjero detalių: plytelės, lubiniai šviestuvai, lubų ornamentai, grotos, laikrodžiai, dėžės, balkiai, staklių rėmai, masyvūs langai, kuriuos galima panaudoti biuro pertvaroms. Taip pat išlikusios 1947 m. koridorių grindų plytelės – jos atrodo kaip naujos. Yra daugybė objektų, kuriuos galima kūrybiškai panaudoti interjere. Tarp menininkų sukurtų pavyzdžių yra suoliukas, krėslai, šviestuvai, kavos staliukas – tai eksponatai, sukurti iš čia rastų medžiagų.

Mūsų komunikacijos vadovas Karolis Žukauskas sugalvojo sukurti Medžiagų raudonąją knygą ir medžiagų pavadinimus, šią knygą įkėlėme į internetą. Prie kiekvienos medžiagos yra nurodytas jos paplitimas, kaip tikroje raudonojoje knygoje. Pavyzdžiui, paplitimas retas – reiškia, kad šių detalių yra mažiau. Jeigu užrašyta itin retas – greičiausiai tai jau vienetinis elementas. Galima matyti ir medžiagų naudojimo pavyzdžių, kaip detalės atrodo natūraliai ir kaip jas galima apdirbti. 

Nenorime numarinti istorijos. Norime, kad matytųsi, kaip keitėsi vietos istorija: kitados čia buvo gamykla, o dabar bus modernus technologijų miestelis. Fabrike dirbo 4500 darbuotojų, tad ir mes tikimės, kad tiek jų dirbs įrengus patalpas. Nenorime technologijomis užgožti istorijos, todėl mąstome įgyvendinti ir muziejaus idėją. Esame palikę ir iš aktų salės išneštą Lelijos užrašą kaip dalį šio pastato istorijos.

Šis didelis projektas susideda iš keleto mažesnių dalių. Viena iš jų – biurai. Kita – trumpalaikės loftų nuomos vystymas, taip pat numatyta įveiklinti laiptines kaip galerijas. Norime išnaudoti ir stogą, galbūt jame įrengsime kavinę. Bus ir konferencijų centras tūkstančiui žmonių, didžiojoje erdvė tilps iki 500 ir dar tiek pat kartu tilps dviejose mažesnėse erdvėse.

Vietoje kiemų keletą skverų, kieme turi atsirasti 6–8 maitinimo įstaigos. Vienos iš jų savininkas, kavinių tinklo Caffeine bendraturtis Nidas Kiuberis, planuodamas čia atidaryti kavinę, sugalvojo ją įsirengti naudodamas tik šiose patalpose rastas medžiagas. Lauko erdvėse taip pat stengiamės palaikyti gyvą tvarumo temą. Oro uostas prieš keletą metų keitė apšvietimą ir rengėsi išmesti senovinius šviestuvus. Mes juos pasiėmėme ir norime pritaikyti mūsų lauko erdvių apšvietimui.

Visų pirma, skatinsime tausoti gamtą ir rinktis kitokius transporto būdus. Mūsų komandoje pilna pavyzdžių, kaip galima puikiai išsiversti be automobilio. Viena kolegė vaikšto pėstute ir tą daro visokiu oru. Mūsų vadovas pardavė automobilį, nes jam, gyvenančiam centre, susisiekimas su šia vieta yra labai patogus. Aš pati pradėjau važinėti viešuoju transportu ir supratau, kad tai yra puikus laikas knygai skaityti ar tinklalaidei klausyti. Vis dėlto ne visi turi galimybę taip keliauti į darbą. Todėl kasime požeminę stovėjimo aikštelę, bet žinome, kad vis vien neišspręsime stovėjimo vietų poreikio problemos. 

Pernai mūsų surengtoje mobilumo konferencijoje buvo aptarta, kad dėl žmonių srauto ir gyvenamųjų kvartalų plėtros šalia technologijų miestelio turi atsirasti dviračių takas. Dėl to jau kalbamės su savivaldybe.

Pabaigai noriu pridėti žinutę, kurią per medžiagų bibliotekos atidarymo renginį perdavė mūsų vadovas Darius Žakaitis: „Jeigu planuojate griauti pastatus, palaukite, negriaukite, pirma įsileiskite mus, kad galėtume atrasti medžiagų ir jas čia panaudoti.“ 

288