„Tapyba man – nuolatinis atgimimas“

Jei Živilės Rudzikaitės-Matuzonienės kūrybą reikėtų apibūdinti vienu žodžiu, tai būtų RAMYBĖ. Ramybė ne ta prasme, kai viskas nuščiuvę, o ramybė kaip užtikrintumas, kaip visiškas pasitikėjimas savo vidiniu balsu, ateinantis iš darnaus santykio su savimi ir supančia aplinka. Tą liudija drąsios, vientisos spalvinės dėmės, aiškūs, tvirti piešinio kontūrai ir labai taupiai, nuosaikiai pasitelkiamos detalės. Jų čia vos viena kita, užtat kiekviena itin reikšminga. 

Pati autorė sako nenorinti apsiriboti vienu stiliumi ar tema. Kiekvienas jos kūrybos ciklas – tarsi atgimimas, ieškant vis naujų kampų, naujų būdų, kaip išreikšti vidinius patyrimus. Nepaisant to, greitai pastebėsite, kad dažniausios kūrybos temos – gamta, jos natūralūs virsmai ir žmogaus santykis su ja. Pati dailininkė gyvena gamtos apsuptyje, tad įkvėpimo toli ieškoti nereikia. Nuolatiniame gamtos cikle ji atranda pačias įvairiausias nuotaikas ir išgyvenimus. 

Autorės paveikslų stiprybė – jų universalumas. Juose fiksuojamos būsenos, virsmai nekinta per amžius ir yra kiekvienam atpažįstami. Gamtos peizažai čia virsta sielos peizažais, po kuriuos žvilgsnis gali klaidžioti nepervargdamas ir nuolat ieškodamas naujų interpretacijų. 

Šalia tapybos menininkė ilgą laiką skyrė studijoms. Yra įgijusi filosofijos bakalauro laipsnį VU bei dailės bakalauro ir magistro laipsnius VDA.

Gabrielė Prišmantaitė-Virbickienė

Norint įsigyti paveikslą ar jo reprodukciją – kreiptis asmenine žinute į autorę.

288
288